– Teisėsauga pirmadienį atliko kratas parlamentaro darbiečio Vytauto Gapšio darbo vietoje Seime ir namuose. Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė įtarianti, kad koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis per Seimo narį V. Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad jie veiktų koncerno interesams. Taigi jau antras politikas įtariamas korupcija. Šįkart tai valdančiosios koalicijos atstovas. Kaip jūs tai vertinate?

– Kol kas vertinti sunku, nes turiu tik tiek informacijos, kiek jos yra žiniasklaidoje. Be abejonės, apmaudu, kad krenta šešėlis ant politikų. Tai atsiliepia visiems politikams be išimties. Manau, tai pirmiausia smukdo rinkėjų pasitikėjimą.

Manau, kad teisėsauga dirba savo darbą. Neabejoju, kad jį atliks tinkamai ir išsiaiškins, kas vyksta, nepaisant to, ar kratos atliekamos pas koalicijos partnerius, ar opoziciją. Manau, turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai skaidrumui.

Tikiuosi, kad tokia situacija nesutrukdys koalicijos partneriams skirti deramą dėmesį saviems darbams. Esame įsipareigoję iki kadencijos pabaigos iškeltus tikslus vieningai įgyvendinti. Turime mintyje tiek ir socialinį modelį, tiek ir mūsų studijų įstatymų projektus, kurie svarstomi Seime. Tai neturėtų trukdyti visiems šiems iškeltiems tikslams.

– Ar jums, kaip premjerui, nebaisu, kad Lietuvoje neliks partijų ar jų narių, kurie bent vienaip ar kitaip nebūtų susiję su korupcija?

– Taip negalvoju. Manau, kad tai pavieniai atvejai. Tikrai tai nepalies visos politinės sistemos. Norėčiau, kad greičiau būtų ir visuomenei aišku, dėl kokių priežasčių tie tyrimai yra pradėti ir kokią įtaką darė kai kuriems politikams. Į tuos klausimus turėtų atsakyti teisėsauga. Manau, kad rinkėjai tokių atsakymų laukia. Žinoma, jei per rinkiminę kampaniją toliau dėsis tokie dalykai, savaime suprantama, tai lems pirmiausia visuomenės nusivylimą visa politine sistema. Tikiuosi, kad šis dalykas greitai bus išspręsta iki galo.

– Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) pareikalavo, kad Lietuva palengvintų žemės pardavimo užsieniečiams sąlygas. Paprašyta iš esmės pakeisti žemės įsigijimo teisės aktus, kuriais 2014 m. gegužę buvo sugriežtintas žemės pardavimas užsieniečiams. Minimas, pavyzdžiui, per griežtas reikalavimas žemės pirkėjui būti ūkininku. Kaip ketinama reaguoti?

– Praėjusią savaitę turėjau pokalbį su žemės ūkio ministre. Kitą dieną po to pokalbio žemės ūkio ministrė informavo, kad į EK nuostatas bus atsižvelgta, tačiau, noriu pabrėžti – tiek, kiek tai yra būtina. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo naujos redakcijos projektą, kiek žinau, Žemės ūkio ministerija šią savaitę jau pateiks svarstyti vyriausybei. Tikimės, kad ateinančią savaitę bus priimtas vyriausybės sprendimas, ar tobulinti tą įstatymo projektą, ar jau teikti Seimui.

Kiek turiu informacijos, projekte bus sušvelninti reikalavimai žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, galbūt tik atsisakant reikalavimų turėti išsilavinimą žemės ūkio srityje. Kol kas pokalbis vyko ta kryptimi, bet plačiau komentuoti galėsiu tik tuomet, kai gausiu projektą ir su juo susipažinsiu.

Dar patys Žemės ūkio ministerijos specialistai diskutuoja su žemdirbių organizacijomis: su Žemės ūkio rūmais, Ūkininkų sąjunga, taip pat ir su Žemės ūkio bendrovių asociacija. Ta diskusija, manau, turi vykti ir turi būti įvertinti jų atsiliepimai, pageidavimai ir norai, o tikslas yra vienas – kad Lietuvoje žemės ūkio sektorius toliau galėtų plėstis, vystytis ir kad žemės ūkio sektoriuje vyktų gamyba, vietos būtų išsaugomos. Tai yra tikslas numeris vienas.

– Turbūt visiems svarbi žinia – politinė taryba antradienį žada tartis dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo maisto produktams. Kiek jau aišku kokio dydžio ir kokiems produktams būtų taikomas mažesnis PVM? Nuo kada nauji mokesčiai galėtų įsigalioti?

– Galiu tik kalbėti kaip ministras pirmininkas ir išdėstyti savo poziciją. Pirma, mes, Lietuva, turime mažinti apmokestinimą darbo pajamoms. Vyriausybėje tvirtai sutarta ir pritarta finansų ministro pasiūlymams, kurie bus pateikti su 2017 m. valstybės biudžeto įstatymo projektu, padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 200 eurų iki 310 eurų.

Tai leistų žmonėms, kurių darbo užmokestis nesiekia 1024 eurų, sumažinti mokestinę naštą. Realios pajamos, vien padidinus NPD, per mėnesį padidėtų apie 17 eurų. [...] Kitas pasiūlymas, kuriam, manau, niekas neprieštaraus, – kad už kiekvieną vaiką, auginamą šeimoje, NPD būtų didinamas nuo 120 eurų iki 200 eurų. Nebūtų atsižvelgiama (tai yra dar naujas pasiūlymas) į šeimos pajamas. [...]

Kalbant apie PVM mokesčio lengvatą, aš matau tik dvi galimybes. Pirma – sumažinti PVM tarifą tik šviežiai ir atšaldytai mėsai. Kitas mano išsakytas pasiūlymas – PVM tarifą mažinti vienu procentiniu punktu per trejus metus. Tai reiškia, kad nuo 21 proc. būtų galima grįžti prie 18 proc.

Džiaugiuosi, kad Finansų ministerija padarė analizę įvairiais pjūviais, koks būtų poveikis Lietuvos vartotojams, jei PVM tarifas būtų mažinamas vienu procentiniu punktu, o NPD būtų didinamas. Didžiausias poveikis Lietuvos gyventojams, vertinant realias pajamas kiekvieną mėnesį ar metus, yra tada, kai didinamas NPD.

Iškeltas tikslas, kad maisto kainos sumažėtų. Būtų teisingiausia priimti PVM lengvatą šviežiai ir šaldytai mėsai, nes mėsa naudojama ir gaminant maisto produktus. Manome, kad priėmus šią pataisą parduotuvėse maisto produktų kainos turėtų sumažėti.

– Ar laikotės nuostatos, kad, jei kainos nekristų, ta mokesčių lengvata turėtų būti panaikinta?

– Mes tai esame numatę PVM įstatymo įgyvendinime. Pusmetį turėtų būti vykdomas monitoringas. Jei matytume, kad maisto produktų kainos [...] nemažėtų, tikrai tos lengvatos atsisakytume.

– Svarstydamas socialinio modelio įstatymo projektus, Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo apmokestinti bedarbių pašalpas. Tada gaunantys pašalpas turėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Ekspertai sako, kad tokiu atveju išmokos turėtų būti didinamos. Ką manytumėte?

– Noriu nuraminti, kad nedarbo draudimo išmokos tikrai žmogui nesumažės – jos bus apmokestinamos, tačiau tuo pačiu metu bus didinamos vidutiniškai 48 proc. Tam jau naujajame socialiniame modelyje numatyta daugiau kaip 40 mln. eurų. Taip pat nedarbo socialinių draudimų įmokų tarifas bus didinamas iki 1,8 proc. dydžio, [...] kad nedarbo draudimo išmoka nebūtų mažesnė nei dabar.

Išmokos pastovioji dalis yra valstybės remiamų pajamų dydžio, kuris šiuo metu sudaro 102 eurus. Naujame projekte numatyta, kad dydis sieks 30 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA). Šiuo metu tai būtų 105 eurai. Kaip matome, pastovioji išmokos dalis dar 3 eurais padidėja. Be to, MMA didinama dažniau nei valstybės remiamos pajamos. Kaip žinote, nuo liepos 1 d. MMA didėja iki 380 eurų. Savaime suprantama, kad ir išmoka augs.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos, kaip ir kitos draudžiamo įvykio išmokos, yra darbo pajamų pakaitinė forma. Tai reikia aiškiai suprasti ir suvokti. Naujas socialinis modelis kaip tik numato tokią nedarbo draudimų sistemos pertvarką, kad ji būtų efektyvi ir motyvuojanti dirbti, nes tai yra vienas iš pagrindinių tikslų. Manau, būtų neteisinga, jei dirbantis ir gaunantis darbo užmokestį asmuo turi mokėti GPM, o tokią pat išmoką gaunantis asmuo jau nemokėtų GPM. Mūsų manymu, tai būtų socialiai neteisinga. Pabrėžiu – išmokos nemažės.