„Lietuva - vienintelė iš ES valstybių, kuri nepalaiko jokių darbinių kontaktų politiniame lygmenyje su Rusija. JOKIŲ“, – feisbuke parašė premjeras.

„Rusija – sudėtingas kaimynas. Tačiau veiksmingai politikai reikalingi komunikaciniai kanalai. Dabar jų iš esmės nėra. Mes sakome, kad jie turi būti sukurti. Turi vykti dvišalis dialogas. Mes neturime bijoti pasakyti tiesą – ir pasakyti ją tiesiai į akis. Drąsus ir atviras aiškios pozicijos išsakymas – mūsų stiprybė“, – pridūrė ministras pirmininkas.

Turi vykti dvišalis dialogas. Mes neturime bijoti pasakyti tiesą – ir pasakyti ją tiesiai į akis. Drąsus ir atviras aiškios pozicijos išsakymas – mūsų stiprybė.

„Tiesus ir principingas kalbėjimas – geriau nei visiškas nesikalbėjimas. Tokios pozicijos laikosi net NATO organizacija, kuri stiprina savo rytinį NATO flangą, tuo pačiu išlaikydama komunikacinius kanalus su Rusija“, – rašo S. Skvernelis.

Šį įrašą premjeras paskelbė praėjus dienai po to, kai prieštaringų vertinimų sulaukė BNS paskelbtas jo interviu LNK laidai „Savaitės panorama“.

Anot ministro pirmininko, „Rusija geriausiai supranta ne tylos politiką, o konkrečius darbus ir veiksmus, kuriais mes stipriname savo šalies saugumą ir užtikriname mūsų piliečių valią gintis, jei toks poreikis kada nors iškiltų“.

S. Skvernelis pabrėžė, kad „Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins neteisėtos Krymo okupacijos“, o Minsko susitarimai dėl paliaubų Rytų Ukrainoje „laukia savo įgyvendinimo“.

„Mes nesvarstome ir nekalbame apie sankcijų Rusijai politikos peržiūrą. Tai ES suderinta pozicija ir kol neišnyko pagrindas, dėl ko sankcijos buvo įvestos, negali būti jokios kalbos apie jų švelninimą ir jų panaikinimą“, – teigė premjeras.

Jo teigimu, Lietuvai reikia išsakyti savo principines nuostatas nežeminant Rusijos valstybės ir jos žmonių.

„Pagarba tarptautinei teisei, valstybių teritoriniam vientisumui, jų suvereniai teisei pasirinkti, kur stoti, su kuo bendrauti, yra kertiniai mūsų užsienio politikos principai. Jų laikomės ir visad laikysimės“, – rašo Vyriausybės vadovas.

„Atvirai ir oriai išsakome ir išsakysime savo principines nuostatas nežemindami Rusijos valstybės, jos žmonių. Nesame rusofobai. Rusai Lietuvoje tradiciškai yra stipri ir iš esmės neblogai integravusi bendruomenė, turinti visas pilietines, ekonomines teises, kultūrinės, religinės ir kalbinės saviraiškos galimybes. Tikimės tokios pačios pagarbos mūsų valstybei, mūsų istorijai iš Rusijos pusės“, – teigė S. Skvernelis.

Jis patikino, kad Ukraina išlieka svarbiausiu partneriu.

„Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti atkurtas. Ukrainos sėkmė yra mūsų sėkmė. Ukrainos sėkmė gali tapti pavyzdžiu Rusijai. Lietuva remia ir toliau pagal savo galimybes rems šią mums itin svarbią strateginę partnerę. Vienas iš geriausių to pavyzdžių – praėjusių metų pabaigos Vyriausybės sprendimas perduoti Ukrainai ginklų ir šaudmenų už daugiau nei 2 mln. eurų“, – sakė ministras pirmininkas.

„Remiame Ukrainą visose tarptautinėse organizacijose, pasisakome už šios valstybės europinę perspektyvą, teikiam paramą, tame tarpe ir ginklais. Vyriausybė gruodžio pradžioje priėmė atitinkamą sprendimą. Lietuva inicijuoja taip vadinamą Maršalo planą Ukrainai, kuriuo siekiama paskatinti struktūrines reformas šioje šalyje“, – teigia premjeras.

Didžiosios Europos šalys su Maskva bendrauja aukščiausiu lygiu – pernai gegužę Rusijoje viešėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Vladimirą Putiną Versalyje priėmė Prancūzijos prezidentas Emmanueli Macronas (Emanuelis Makronas).

Prezidentės požiūriai į santykius su Rusija sutampa

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės požiūriai į Lietuvos santykius su Rusija sutampa.

„Čia nereikia ieškoti kompromisinio (varianto), nes iš esmės principai patys sutampa ir mes laikomės labai aiškių panašių principų“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė premjeras.

Pasak jo, Vilniaus ir Maskvos dialogas turi vykti pirmiausia siekiant naudos Lietuvai, o tarp aktualių klausimų galėtų būti Rusijos paskelbtas žemės ūkio produktų embargas ar pamažu iš Karaliaučiaus srities stumiamų lietuvių kalbos mokytojų problema.

Praėjusią savaitę per LNK transliuotai laidai „Savaitės panorama“ premjeras pareiškė, kad Lietuvai reikia atnaujinti politinius kontaktus su Maskva. Trečiadienį feisbuke jis tvirtino, kad tai reikalinga, nes „tiesus ir principingas kalbėjimas – geriau nei visiškas nesikalbėjimas“.

S. Skvernelis rašė, kad užmezgusi ryšius su Maskva Lietuva neatsisakytų griežtų pozicijų užsienio politikoje.

Prezidentė D. Grybauskaitė trečiadienį teigė, kad Lietuva bus pasirengusi bendradarbiauti glaudžiau, kai Rusija pakeis savo politiką.

„Lietuvos pozicija nuosekli ir principinga – siekiame lygiaverčių ir abipuse pagarba paremtų santykių su visais kaimynais. Kai Rusija pakeis agresyvią politiką kitų šalių atžvilgiu, atsisakys okupuotų teritorijų, nustos pažeidinėti tarptautinę teisę nesikiš į kitų valstybių rinkimus – tuomet būsime pasirengę bendradarbiauti glaudžiau“, – sakė šalies vadovė.

Jos komentarą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuva nuo 2014-ųjų Krymo aneksijos iki šiol nerengė jokių susitikimų su aukštais Rusijos valdžios atstovais. Kaimyninės Latvija, Estija ir Lenkija ryšius su Rusija palaiko ministrų arba viceministrų lygiu. Didžiosios Europos šalys su Maskva bendrauja aukščiausiu lygiu.

Lietuva raginimus izoliuoti Rusiją grįsdavo pozicija, kad grįžimas prie įprastinių santykių bus įvertintas kaip nuolaidžiavimas, ir gali tik paskatinti agresyvią Kremliaus politiką. Pasisakantieji už dialogą teigia, kad tik bendraujant galima užkirsti kelią galimiems didesniems konfliktams ir daryti poveikį šalies elgesiui.