Ministras pirmininkas pažymėjo, jog Vokietija yra viena iš svarbiausių Lietuvos partnerių Europoje, ES, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose. „Vyriausybė ir aš asmeniškai labai džiaugiamės itin glaudžiais mūsų valstybių santykiais, stipriais politiniais, ekonominiais, kultūriniais ryšiais, bendradarbiavimu kitose srityse“, - sakė S. Skvernelis.

Jo žodžiais, Lietuva dėkinga Vokietijai už solidarumą ir indėlį stiprinant mūsų šalies saugumą, taip pat – už prisiimtą įsipareigojimą vadovauti priešakinių NATO pajėgų batalionui mūsų šalyje. Vyriausybės vadovas priminė, jog Lietuvos visuomenė labai teigiamai vertina sąjungininkų karių atvykimą – tam, pagal visuomenės nuomonės apklausą, pritaria absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų.

„Vokietija yra ir viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Tikiu, jog ši tendencija ne tik išliks, bet ir stiprės. Lygiai kaip ir Vokietijos gyventojų susidomėjimas mūsų šalimi, ką parodo didėjantis turistų skaičius“, - sakė premjeras.

Jo žodžiais, simboliška ir džiugu, jog Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo išvakarėse Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktas rastas šalyje, su kuria Lietuvą sieja tokie geri santykiai.

Vokietijos prezidentas pažymėjo, jog abiejų valstybių bendradarbiavimas - tiek NATO rėmuose, tiek dvišalis – yra išties puikus. „Dvišaliai mūsų santykiai turbūt ir negalėtų būti geresni, nei yra šiandien“, - teigė jis.

Vokietijos prezidentas pabrėžė Vokietijos istorinę atsakomybę prieš Baltijos valstybes. „Man svarbu, jog atvykau į Baltijos valstybes būtent dabar. Rugpjūčio 23 – ypatinga data. Baltijos valstybėse Hitlerio-Stalino paktas reiškia nepriklausomybės praradimą, prasidėjusias deportacijas. Bet tuo pačiu tai ir laisvės diena, kai Baltijos valstybių piliečiai pademonstravo savo laisvės troškimą Baltijos kelyje. Lietuva vėliau parodė drąsą, anksčiau nei kitos šalys iškovojusi laisvę. Mes turime labiau suprasti Baltijos valstybes, nes patys ilgą laiką buvome ant Vakarų ir Rytų Europos sienos“, – sakė Frankas-Walteris  Steinmeieris.

Prezidentas pasidžiaugė sprendimu dėl Vokietijos lyderystės formuojant NATO batalioną Lietuvą, pavadino jį teisingu ir reikalingu pasikeitusioje Europos saugumo situacijoje.   

Susitikime aptartos ir artėjančios „Zapad“ pratybos bei ES laikysena jų akivaizdoje, „Brexit“, ES ateities iššūkiai.