„Prezidentė sudėliojo taškus pagal paskutinių metų aktualijas, labai aiškiai įvardino darbus, kuriuos kartu atliko prezidentė, Seimas ir Vyriausybė. Tarp sėkmės istorijų galima paminėti, nors minoriškai nuskambėjo, apie politinį apsivalymą, korupcijos bylas, tai neišvengiama“, – žurnalistams šalies vadovės pranešimą komentavo S. Skvernelis.

„Ir reikia paminėti, kad lūžis arba pirminiai žingsniai padaryti prieš devynerius metus, kalbant apie kovą su oligarchija ir korupcija. Tas apgailestavimas, kad tiek ilgai reikėjo laukti – nieko nepadarysi, teisiniai procesai nėra lengvi ir paprasti“, – kalbėjo premjeras.

Jis taip pat sakė pritariantis šalies vadovės išsakytai minčiai, kad būtų mažiau rietenų ir reikalingas vienijimasis dėl aukštesnių tikslų ir vieningų darbų.

Prezidentė D. Grybauskaitė antradienį savo metiniame pranešime pažymėjo, kad politinės korupcijos byla atskleidė neregėtą Lietuvą.

Valstybės vadovė teigė, kad oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pavyko pristabdyti, nors ir jai pačiai teko nudegti pirštus.

„Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“, – sakė D. Grybauskaitė antradienį parlamente perskaitytame metiniame pranešime.

Ji tvirtino, kad „atsakomybę už Lietuvą reikia prisiimti su visomis asmeninėmis rizikomis“.

„Apgailestauju tik dėl vieno, kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjausi, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, o teisėsaugai užtruko tiek daug laiko nuo įtarimų prieiti prie teismams reikalingų įrodymų“, – sakė prezidentė.

D. Grybauskaitė pranešime taip pat sakė, kad Lietuvos žmogus su savo rūpesčiais kol kas paliktas politinės darbotvarkės nuošalėje, o „rinkėjų patikėtas laikas Tautos atstovybėje naudojamas tarpusavio rietenoms“.

Vyriausybę ji ragino rūpintis vystymusi, konkurencingumu, inovacijų plėtra, strategine infrastruktūra, o apie inovacijų politiką teigė, kad ši yra tapusi „nuolatinio ambicijų ir interesų karo tarp Švietimo ir Ūkio ministerijų įkaite“.

Premjeras atsakydamas į kritiką teigė, jog struktūrinės reformos vykdomos, proveržio sakė laukiantis ir inovacijų srityje.

„Šiandien ūkio ministras pristatys inovacijų dalį. Iš tiesų bei vienai Vyriausybei nepavyko įveikti priešpriešos tarp Švietimo ir Ūkio ministerijų, bet politinė valia labai stipri ir proveržis čia bus, kalbant apie švietimą lygiai tas pats, struktūrinės reformos pradėtos“, – pažymėjo S. Skvernelis.

Į šalies vadovės kritiką dėl žemės ūkio sektoriaus S. Skvernelis atsakė, jog padėtis yra paveldėta, o padarytas klaidas reikia taisyti.

„Tikrai pagrįsta kritika, padėtis paveldėta, „sofos“ ūkininkai, pažiūrėkite, kada jie atsirado, tai irgi praėjusio šimtmečio rezultatas. Tie saugikliai, kurie šiandien sudėti, kalbant apie koncentraciją 500 hektarų, šiandien tokių galimybių nėra. Turime klaidas taisyti iš praeities, kur buvo paliktos spragos“, – sakė premjeras.

Valstybės vadovė kalbėdama apie žemės ūkį teigė, kad „žemės koncentracija vienose rankose, pajų ir vekselių biznis, nekontroliuojamas žemių įsigijimas, fiktyvūs ūkiai ir „sofos“ ūkininkai atvedė prie netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos“.

V. Pranckietis nesutinka su prezidente

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nesutinka su prezidentės Dalios Grybauskaitės kritika, kad parlamento darbotvarkė perpildyta nereikšmingų klausimų.

„Aš manau, kad yra labai daug svarbių klausimų, ir mes turbūt socialinius klausimus spręsdami, kariuomenės finansavimą spręsdami, spręsdami švietimo sistemos, sveikatos apsaugos sistemos klausimus – tai yra labai labai svarbūs ir kiekvienam žmogui labai artimi klausimai, ir manau, kad tuos sprendimus mes tikrai matome silpniau“, – po prezidentės metinio pranešimo antradienį Seime žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Skaitydama metinį pranešimą šalies vadovė pareiškė, kad Seimas tampa „pasikėsinimų į žmonių laisvę ir demokratiją šaudykla, iš kurios pokši vien drausti ir bausti“. Anot prezidentės, žmonių rūpesčiai ir lūkesčiai kol kas dar vis palikti politinės darbotvarkės nuošalėje, o Seimo nariai laiką naudoja tarpusavio rietenoms ir asmeninių sąskaitų suvedinėjimui.

„Ten gražus palyginimas, kad šaudykla, bet nevienareikšmiškas, aš manau, kad mes dažniausiai matome tik tą šaudyklinę pusę, bet nematome tų visų gerų darbų, kuriuos padarome. Įstatymai, kurie reikalingi Lietuvai, yra priimami, bet apie juos paprasčiausiai atsiliepimų būna daug mažiau. Vyriausybė dirba labai kryptingai, bet tie veiksmai yra matomi mažiau. O atskiras tyrimas visada yra daug skambiau ištransliuojamas ir labiau matomas“, – aiškino Seimo pirmininkas.

Jis atmetė ir prezidentės kritiką dėl selektyvios parlamentinės kontrolės.

„Tas selektyvumas – mes visada turime tirdami kažkokį konkretų tikslą, tai konkretus tikslas negali būti visa apimantis, jis turi būti skirtas kažkuriai krypčiai. Tame matomas selektyvumas, tačiau iš vienos pusės yra kalbama, kad per daug tiriame, bet iš kitos pusės, jeigu tik selektyvu, reiškia apimti reikia daugiau, reikia daugiau tyrimų“, – svarstė V. Pranckietis.

R. Karbauskis: atsakomybę turi prisiimti ir prezidentė

Valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą vertina pozityviai, bet pabrėžia, kad dėl savo veiksmų atsakomybę turėtų prisiimti ir ji pati.

„Labai pozityvus buvo pasisakymas po praėjusio pasisakymo, kur ir Vyriausybei ir Seimui buvo daugiau kritiškas. Šis buvo daugiau globalinis, šnekėjo apie bendražmogiškus dalykus, apie mūsų visuomenę, bendruomenę. Sakyčiau, mes labai palankiai sutikome, šnekant su kolegomis, šitą pasisakymą, pranešimą“, – žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Jis tikisi bendru darbu pasiekti prezidentės minimų tikslų ir to, „kad žmonių gyvenimas gerės“. R. Karbauskis pabrėžė, jog „visi įstatymo projektai, kuriuos pateiks Prezidentūra, bus svarstomi ir priiminėjami tiek, kiek jie bus reikalingi žmonių gerovei gerinti“

„Nieko asmeniško nėra ir niekada nebuvo. O klausimas kitas, ką pasakė ir prezidentė, kad tikrai daugelis žmonių yra nudegę tame procese ir, galbūt, kartais yra teisinga prisiimti tam tikrą atsakomybę, kurios galbūt ir nesinori kartais prisiimti. Ir aš, ir bet kuris kitas už tai, ką esame padarę gyvenime, turime prisiimti. Manau, kad prezidentei galioja lygiai tas pats“, – sakė R. Karbauskis.

Nesu tikras, kad aš minimas šioje vietoje, bet jei šnekėčiau apie savo ir kitų atsakomybę – jos niekas nesikrato.

Atsakydamas į D. Grybauskaitės pastabas, kad parlamentas tampa „pasikėsinimų į žmonių laisvę ir demokratiją šaudykla, iš kurios pokši vien drausti ir bausti“, jis pabrėžė, jog visus Seimo priimtus įstatymus, numatančius alkoholio ir kitus draudimus, prezidentė pasirašė pati.

„Labai lengva kritikuoti galbūt sprendimus, kurie yra būtini, tiesiog nusiimant savo atsakomybę ir juos priimant. Prezidentė pasirašė, vadinasi, ji pasidalino atsakomybę su mumis ir dėl to visi sprendimai, kurie priimti Seime ir pasirašyti prezidentės, yra mūsų bendri sprendimai“.

Jis taip pat sakė nesuprantantis prezidentės teiginių, kas yra Seimo tarpusavio rietenos, o iniciatyvų aiškintis kai kurių politikų bendradarbiavimą su verslu būtina, nes to neapėmė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

LVŽS vadovas sakė nesąs tikras, ar prezidentė, kalbėdama apie politikų užmaršumą deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius, turėjo omenyje būtent jį.

„Nesu tikras, kad aš minimas šioje vietoje, bet jei šnekėčiau apie savo ir kitų atsakomybę – jos niekas nesikrato. Kiekvienas žmogus atsakingas už tai, ką jis daro, bet tai niekaip nesusiję su žemės ūkiu“, – aiškino R. Karbauskis.

Anksčiau minėjęs, jog nemato poreikio bendrauti su prezidente, jis pabrėžė, kad bendravimas tarp valdžių vyksta nuolat, su D. Grybauskaite sistemingai susitinka premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Aš nemanau, kad vienas ar kitas klausimas ar Kultūros komiteto pirmininko pareiškimas gali įtakoti valdžių bendradarbiavimą“, – pabrėžė R. Karbauskis.

G. Landsbergis išgirdo žinią R. Karbauskiui

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas Gabrielius Landsbergis esminę politinę žinią prezidentės metiniame pranešime išgirdo valdančiųjų „valstiečių“ vadovui Ramūnui Karbauskiui.

„Esminė politinė žinia, aš manau, kad ji buvo skirta „valstiečių“ frakcijos seniūnui, aš tą tikrai išgirdau, nes keliose vietose buvo paminėti dalykai, kurie siejami su Ramūnu Karbauskiu“, – žurnalistams šalies vadovės metinį pranešimą komentavo G. Landsbergis.

„Tai ir besitęsianti koncerno įtaka partijoms, ir įspėjimas apie naujus koncernus, kurie gali ateiti, aš įsivaizduoju, kad jie ar iš Kauno, ar iš kokio kito miesto gali žengti Vilniun, R. Karbauskiui įspėjimas dėl ryšių su žemės ūkiu, dėl jo buvimo didžiuliu ūkininku, kuris iškreipia rinką, kad jis ir jo frakcija yra suvaržyti priimti įstatymus, kad situacija keistųsi“, – vardijo G. Landsbergis.

Opozicinių konservatorių vadovas G. Landsbergis taip pat išskyrė, kad pranešime nuskambėjo „bemaž pirmasis toks ryškus prezidentės pasisakymas už partinės sistemos stiprinimą“.

„Ir tikrai aš tai labai vertinu, nes mes, kurie atstovaujame tradicines partijas, susiduriam su dideliu pasipriešinimu, ir prezidentė išsakydavo partijoms kritiką, neva partinė sistema yra susikompromitavusi save, ir partijoms atstatyti pasitikėjimą savimi yra vis sunkiau ir sunkiau “, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Šiandien ji (prezidentė – BNS) suteikė pasitikėjimo kreditą, būtent tradicinėms politinėms jėgoms, kurios turi atrasti savyje jėgų. Aš girdėjau prezidentės palinkėjimą partinei sistemai nepasiduoti, nes tada vietoj partijų ateina vienadieniai judėjimai, vienadienės partijėlės, kurios stabilumo nesuteikia, priešingai, griauna visą partinę sistemą“, – sakė opozicijos atstovas.

Valstybės vadovė D. Grybauskaitė savo metiniame pranešime teigė, jog partijos po pastarųjų politinės korupcijos skandalų turi „nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui“.

„Kad ir kokios silpnos, pavargusios, nukraujavusios būtų politinės partijos, tačiau kol kas tai patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas. Ir partijos turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui“, – pažymėjo prezidentė.

Ji kartu pabrėžė, kad daugiau demokratijos įnešti turėję rinkimų komitetai tampa „vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija ir vieninteliu tikslu – siekti valdžios“.

V. Adamkus: šį pranešimą įvertins istorija

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus nekomentuoja priešpaskutinio Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo. Anot jo, jį įvertins istorija.

„Su dideliu dėmesiu išklausiau. Manau, kad buvo paliesta labai daug klausimų, išspręstų ir neišspręstų, išreikštų vilčių. Galvoju, kad galbūt man ir nelabai tiktų vertinti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Adamkus.

„Galvoju, kad istorija įvertins šitą prezidentės metinį pranešimą“, – pridūrė jis.

Pasak V. Adamkaus, D. Grybauskaitė tinkamai atliko savo pareigą.

V.Adamkus Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1998–2003 ir 2004–2009 metais.

V. Landsbergis: prezidentė diagnozuoja didžiausius skaudulius

Metiniais pranešimais prezidentė Dalia Grybauskaitė diagnozuoja didžiausius skaudulius ir problemas, sako pirmasis faktinis šalies vadovas opozicinių konservatorių partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Kitas dalykas, anot jo, ar yra įrankių diagnozuotoms ligoms gydyti.

„Prezidentės metiniai pranešimai turi vieną bendrą bruožą – tai yra diagnostika. Kiekvieną kartą prezidentė diagnozuoja ne tiek galbūt akcentuodama laimėjimus, ką galėtų ir sau priskirti, nes jai prezidentaujant yra tam tikrų nemažų laimėjimų, bet ji pasinaudoja proga diagnozuoti skaudulius, tikras problemas, įsisenėjusias ir ne visai įveikiamas problemas. Šiandien taip pat buvo daug diagnozės momentų“, – po metinio pranešimo antradienį Seime žurnalistams sakė V. Landsbergis.

Prezidentės metiniai pranešimai turi vieną bendrą bruožą – tai yra diagnostika.

Jis teigė nepamenantis, kad kada nors valstybės vadovės diagnozė būtų neteisinga.

„Kitas dalykas, ar yra gydymo įrankių. Kiek ji gali, tiek ji stengiasi. Yra tam tikras apgailestavimas, kad kartais trūksta net dviejų kadencijų diagnozuotą ligą išgydyti“, – atkreipė dėmesį buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Anot jo, prezidentė pranešime išryškino politikos susiliejimą su verslu.

D. Grybauskaitė antradienį teigė, kad ciniškas išskaičiavimas viską nustelbia ir kėsinasi į valstybę, demokratiją. Anot jos, sąžiningiems žmonėms dabar tenka atsakomybė išvaduoti Lietuvą nuo vietos grobikų.

V. Landsbergis taip pat atkreipė dėmesį į valstybės vadovės raginimą partijoms prisikelti.

Pasak prezidentės, kad ir kokios silpnos, pavargusios, nukraujavusios būtų politinės partijos, tačiau kol kas tai patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas.

„Visuomenei reikia išsiaiškinti, kas yra partijos ir kas yra slaptos partijos“, – savo ruožtu teigė V. Landsbergis.

„Dabar taip įsisiautėjo būdas kovoti dėl valdžios nesivadinant partija ir turint visokių lengvatų, įstatyminių skylių, gaunant pinigų ir plečiant savo įtaką, kur valstybė kaip ir negali kontroliuoti, nes ta grupė žmonių vadinasi ne partija, o kaip nors kitaip, ir tada įstatymai netaikomi. Šitas turėtų būti sutvarkyta“, – sakė jis.

Anot V. Landsbergio, ir partijoms, ir kitoms valdžios siekiančioms organizacijoms turėtų galioti vienodos veikimo taisyklės.

„Visiems politiniams susivienijimams uždėti vienodą kontrolę, nesvarbu, ar tu ten komitetas, ar koks nors judėjimas, ar krutėjimas, ar bildėjimas“, – teigė jis ir apgailestavo, kad bandymai suvienodinti sąlygas būdavo blokuojami parlamente.

V. Landsbergis 1990 – 1992 metais buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas,  1996 – 2000 metais – Seimo pirmininkas.

G. Kirkilas: kritika dėl rietenų Seime teisinga

Valdančiųjų Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas antradienį pareiškė sutinkantis su prezidentės Dalios Grybauskaitės kritika dėl politikų laiko švaistymo tarpusavio santykių aiškinimuisi.

„Visą laiką minėjau, kad visos valdžios šakos turi bendradarbiauti, iš tikrųjų, pastaruoju metu to tikrai pritrūko dėl įvairių priežasčių. Turiu omenyje Seimą, Vyriausybę, Prezidentūrą. Bet manau, kad iš tikrųjų ta vidinė kova, kuri vyksta Seime, niekam ji neatneš naudos, tai beveik akivaizdu. Su tuo visiškai sutinku ir manau, kad Seimui reikia koncentruotis į reformas, o ne į vidaus karus, kurie įprastai turėtų pasibaigti po rinkimų“, – BNS sakė G. Kirkilas.

Jis pritarė ir D. Grybauskaitės išsakytai kritikai, jog Seimas skiria per daug laiko nesvarbiems klausimams spręsti, o patį antradienį Seime prezidentės skaitytą metinį pranešimą jis įvertino kaip geriausią iš visų jos metinių kalbų.

„Prezidentės pranešimas, lyginant su kitais, buvo pakankamai nuosaikus, subalansuotas, bet aštrumo neprarado (...). Manyčiau, kad iš visų anksčiau girdėtų prezidentės pranešimų šis yra geriausias“, – teigė G. Kirkilas.

Jis pritarė ir nuostatoms, kad būtina siekti didesnio solidarumo tarp verslo ir bendruomenės, tiek pačioje visuomenėje, taip pat pastaboms dėl būtinybės skaidrinti ir stiprinti partijas, nevyriausybininkų vaidmenį.

G. Kirkilas sako pritariantis ir prezidentės susirūpinimu negatyviais reiškiniais, susiskaldymu tarptautinėje bendruomenėje, raginimui stiprinti santykius su kaimynais, kvietimui daugiau dėmesio skirti socialinio verslo vaidmeniui.

E. Gentvilas: prezidentės nuopelnai diskutuotini

Opozicinio Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) vadovas Eugenijus Gentvilas sutinka su prezidentės pastabomis dėl pristabdytos neteisėtos verslo įtakos politikai, tik sako, kad prezidentės prisiimami nuopelnai yra diskutuotini.

Jo nuomone, prezidentė „gana dramatiškai“ apibūdino situaciją dėl verslo ir politikos santykių kalbėdama apie pristabdytą oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą, tačiau vis dėlto priekaištų šalies vadovės formuluotėms jis neturi.

„Neturiu kam priekaištauti: bandymas įtakoti politinius procesus buvo ir tęsėsi pakankamai ilgai. Na, žinoma, prezidentė tai pateikė kaip savo kovos pergalę – galima dėl to diskutuoti“, – BNS sakė E. Gentvilas.

Politikas sako, kad jam priimtina prezidentės iškelta „pilietinės Lietuvos idėja“, t.y. jis sutinka su raginimu „atsigręžti į piliečių galias“, kad būtent pilietiniai sąjūdžiai, iniciatyvos turėtų palaikyti progresą ir jo reikalauti.

E. Gentvilas atkreipė dėmesį ir į prezidentės kvietimą, jog partijos po politinės korupcijos skandalų, kuriuose figūruoja ir Liberalų sąjūdis, „turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui“, jei prie jų prisijungs daugiau žmonių.

„Tas tiesa, mes, liberalai, darome tą patį, kai mūsų buvęs vadas tokių dalykų pridarė, mes laižomės žaizdas ir turime tą supratimą, kad turime veikti kitaip, naujai“, – dėstė E. Gentvilas.

Jis išgirdo ir D. Grybauskaitės tiesioginę kritiką R. Karbauskiui dėl sandorių, žemės ūkio verslo koncentracijos, kuri, anot jo, išsakyta „korektiškai, be kokių nors paryškinimų“.

G. Paluckas įžvelgia atgailos motyvų

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas prezidentės metinėje kalboje įžvelgia atgailą dėl paviešintos parlamentinio politikų ir verslo ryšių tyrimo medžiagos.

„Matau šiame metiniame pranešime ir šiek tiek atgalios kai kuriuose epizoduose – šneku apie konkrečius epizodus, kur prezidentė kalba apie įvairias pažymas, VSD medžiagą, apie tai, ką mes žinome, bet labai gražiai pereina prie to, kad svarbu ne tik žinoti, bet ir įrodyti, atiduoti teismui. Ji kalba apie teisinės valstybės principus, nors, tiesą sakant pati tą džiną iš butelio paleido įvairiomis pažymomis formuodama, reformuodama Vyriausybes, ministrų komandas, viceministrus“, – BNS sakė G. Paluckas.

Anot jo, prezidentė Dalia Grybauskaitė pakeitė nuomonę ir dėl visuomeninių komitetų, nes jų atsiradimą aktyviai palaikė, o antradienį apie tai kalbėjo kaip apie „vienkartinės demokratijos grimasą“.

Jis sako, kad jau prieš metus D. Grybauskaitė įvardijo partijas, kaip pagrindinius demokratijos ramsčius, o pratęsdama mintį antradienį „su siaubu suvokusi, kas gali atsitikti, jie partijos grius“, išsakė joms paramą kviesdama jungtis žmones.

„Sakyčiau ji ištiesė pagalbos ranką tiems, kurie keičiasi savo autoritetais, palaikymu visuomenės, kviečia žmones pasitikėti tais, kurie tampa skaidresni, atviresni, kurie tas aplinkybes įvertino ne tik viešumoje, bet pasidarė išvadas ir viduje. Tokių partijų kol kas yra tik viena – socdemų, nes kita tradicinė, konservatoriai, savo šešėliuose vis dar nardo ir mėgina savo tai pietus, tai finansavimus per viešąsias įstaigas paslėpti“, – aiškino G. Paluckas.

Anot jo, dar vienas įvardintas prezidentės tikslas, kurio jai nepavyko pasiekti – stiprios pilietinės visuomenės suformavimas, socialinių ryšių, profesinių sąjungų stiprinimas.

„Čia irgi yra viltingas kvietimas – susiimkime, nes kitaip žmonės nedalyvauja sprendimų priėmime, tampa apatiški“, – kalbėjo LSDP vadovas.

R. Žemaitaitis pasigedo savikritikos

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigedo savikritikos.

„Prezidentė sąlyginai gal per mažai kritikos prisiėmė sau dėl kilusio liberalų skandalo, nes ir tos pažymos, ir elektroniniai laiškai, ir kiti dalykai rodo, kad buvo labiau bendraujama negu buvo metiniame pranešime pasakyta“, – BNS po prezidentės pranešimo sakė R. Žemaitaitis.

Jo vertinimu, antradienį Seime skaitydama metinį pranešime prezidentė taip pat nepelnytai mažai dėmesio skyrė sveikatos apsaugos įstaigų reformai – Vyriausybė Seimui yra pateikusi pataisas, kurios sudarytų prielaidas reformuoti dabartinį tinklą.

„Mažai dėmesio iš tikrųjų buvo skirta sveikatos sistemai, to aš labai pasigedau, nes dabar yra Seime svarstoma dėl daugiau kaip 20 rajoninių ligoninių uždarymo ar perdavimo Sveikatos apsaugos ministerijai. Prieinamumas, ką ir Pasaulio sveikatos organizacija, ir Europos Komisija pasakė, yra labai prastas Lietuvoje, tai sveikatos sistema tikrai mažai dėmesio sulaukė, apie tai per mažai buvo kalbama“, – mano politikas.

Be to, R. Žemaitaitis pasigedo, kad nuopelnai už Lietuvą pasiekiančias investicijas būtų atiduoti buvusiai Vyriausybei, nes dabartinė, jo nuomone, šiuo klausimu dar nieko nenuveikė.

Kartu jis svarstė, kad apskritai prezidentės vaidmuo vidaus politikoje nėra didelis, todėl ir metiniu pranešimu ji negali labai daug pakeisti.

„Kaip daugiausia užsienio politiką vykdantis asmuo nelabai čia ką ir gali ir padaryti būdamas prezidentu. Dekretais nevadovausi (...). Politinį autoritetą užsitarnauji savo darbu ir diplomatiniais santykiais mėgindamas įvesti ramybę, to aš tikrai ir palinkėčiau siekti“, – sakė R. Žemaitaitis.

R. Tamašunienė: prezidentė teisi dėl partinės sistemos

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sako, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime teisingai kritikavo krizę išgyvenančią partinę sistemą, tačiau buvo per griežta dėl reformų, kuriomis siekiama gerovės.

„Galbūt prezidentė per daug kritiškai įvertino žingsnius, kurie daromi dabar, siekiant gerovės, socialinės atskirties mažinimo. Ji įvardijo tai kaip supriešinimą, bet vis dėlto geriau kažką daryti nei tik kalbėti, kaip buvo iki šiol“, – BNS sakė R. Tamašunienė.

Anot jos, Seimas ir Vyriausybė pokyčių imasi palaipsniui, nes yra viešųjų finansų ribos.

„Daug diskutuojama dėl įvairių reformų: ar sveikatos apsaugos, ar švietimo, ar socialinės apsaugos, bet vis dėlto kažkas vyksta, kažkas daroma, siekiant kurti gerovės valstybę. Aš nemanau, kad tai yra supriešinimas, yra vis dėl viešųjų finansų stoka, niekas reformoms nepasiūlė kito kelio, negu tik palaipsniui priimami sprendimai. Prezidentė irgi nepasiūlė, kaip tai turime padaryti. Tai gal geriau mažais žingsniais judėti į priekį negu iš viso užsikonservuoti vietoje“, – mano politikė.

Kartu ji aiškino, kad sutinka su prezidente dėl problemų partijų sistemoje.

„Dėmesys skaidrumui, politinių partijų nepriklausomumui, man atrodo, yra teisingas dalykas, tai ir turi būti demokratinėje valstybėje“, – teigė  R. Tamašunienė.

Antradienį Seime skaitydama devintąjį metinį pranešimą D. Grybauskaitė kritikavo politikų susiliejimą su verslu, bet kartu pabrėžė, kad partijos išlieka „patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas“.

Kalbėdama apie pertvarkas ji sakė, kad socialiai orientuotoje politikoje atskirtis turėtų būti mažinama ne vienkartinėmis išmokomis, o kryptingais ir ilgalaikiais sprendimais, kurių priėmime dalyvautų ir patys žmonės. Anot prezidentės, ties skurdo riba vis dar gyvena nepateisinamai daug dirbančių žmonių, žmonės, ypač regionuose, jaučiasi niekam nerūpintys.

Pasipiktino nepartinių judėjimų atstovai

Prezidentės Dalios Grybauskaitės perspėjimas, jog silpstant partijoms rinkimuose gali triumfuoti „pseudodemokratiniai judėjimai“, o rinkimų komitetai tapo „demokratijos grimasa“, papiktino nepartinių politinių junginių atstovus.

„Man labai gaila, kad Lietuvos prezidentė būtent taip atsiliepė apie Lietuvos žmonių judėjimus, žmonių nuomones ir žmonių norus, daugiau komentarų neturiu. Manau, kad prezidentei reikėtų daugiau atsisukti ir pažiūrėti į save“, – BNS sakė Druskininkų meras, asociacijos „Už Druskininkus“ vadovas Ričardas Malinauskas.

Druskininkų mero R. Malinausko vadovaujama asociacija „Už Druskininkus“, krepšinio trenerio Tomo Pačėso vadovaujamas judėjimas „Už Alytų“ ir Lazdijų mero Artūro Margelio pirmininkaujama organizacija „Pirmyn! Kartu mes galime“ balandį įsteigė bendrą asociaciją „Už Lietuvą“. Judėjimai planuoja kartu dalyvauti kitų metų savivaldos rinkimuose.

Šalies vadovė D. Grybauskaitė savo metiniame pranešime sakė, kad „rinkimų komitetai, turėję įnešti daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, deja, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija, neaiškiu finansavimu, menka kontrole ir su vieninteliu tikslu – siekti valdžios“.

Kalbėdama apie partinės sistemos krizę ji taip pat pažymėjo, kad „jau artimiausiuose rinkimuose galime pamatyti pseudodemokratinių judėjimų triumfą arba ant nusivylimo bangos išnirusį naują koncerną – gelbėtoją“.

Pilietinio judėjimo „Kartu“ vadovas parlamentaras Povilas Urbšys, kurio vardo visuomeninis rinkimų komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ laimėjo savivaldos rinkimus Panevėžio mieste, prezidentės pasisakymą pavadino makabrišku.

„Makabriškai skamba prezidentės diagnozavimas, kad tai yra demokratijos grimasa. Šie komitetai būtent pasitarnauja, kad pravėdintų politinę sistemą, kurioje susidarė ne politinės partijos, o dariniai, primenantys klanus ar organizuotus nusikalstamus susivienijimus“, – BNS sakė P. Urbšys.

„Keista, kai prezidentė kalba, kad politinės partijos yra politinio veikimo pagrindas, o siekiai alternatyviai dalyvauti politinės valdžios formavime įvardijami kaip kenkiantys valstybei. Alergija rinkimų komitetams parodo, jog kai kas negali išsivaduoti iš aukštosios komunistų partijos mokyklos dėstytojo mentaliteto“, – šalies vadovei įgėlė P. Urbšys.

P. Urbšys, neseniai pranešęs apie galimą kandidatavimą būsimuose Panevėžio mero rinkimuose, taip metė iššūkį komiteto atstovui Panevėžio merui Ryčiui Mykolui Račkauskui – po šio pareiškimo iš P. Urbšio vadovaujamo judėjimo pasitraukė beveik visa savivaldybės tarybos frakcija.

Su visuomeniniu komitetu „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ išrinktas Šiaulių miesto meras A. Visockas teigė, kad Šiauliuose rinkimų komiteto idėja pasiteisino.

„Nežinau, kuo remiasi prezidentė, bet Šiauliuose šita galimybė yra išnaudojama labai efektyviai. Šitas komitetas ir su komitetu atėję žmonės, nė vienam žmogui nereikėjo jokio darbo, nė vienas žmogus nepaprašė jokios protekcijos“, – BNS sakė A. Visockas.

„Galiu net pasakyti asmeninį pajautimą – tai viršija mano lūkesčius, kurie buvo labai labai aukšti. Tai, kas vyksta Šiauliuose su šituo komitetu, kuriam man tenka vadovauti, galiu pasakyti yra unikaliai teigiama praktika. Negi tai nevyksta kituose miestuose? Viliuosi, kad vyksta“, – kalbėjo Šiaulių meras.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vadovaujantis judėjimui „Vieningas Kaunas“, prezidentės pasisakymų nekomentavo.

Savivaldybių tarybos ir merai Lietuvoje bus renkami kitais metais.