Taip jis kalbėjo Ispanijos premjerui Pedro Sanchezui (Pedru Sančesui) praėjusią savaitę Pekine susitikus su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), Bendrijai persvarstant savo pasaulinės prekybos santykius, kai dėl praėjusią savaitę rinkas sukrėtusių Jungtinių Valstijų paskelbtų importo muitų kilo sumaištis.

„Neturėti jokių diplomatinių santykių (su Kinija –BNS) – iškrentame iš (...) Europos Sąjungos konteksto“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Paluckas, paprašytas įvertinti Ispanijos premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vizitą Kinijoje.

G. Paluckas tikino, jog jam šis Ispanijos ministro pirmininko vizitas jam klausimų nekelia. Pasak jo, labiau kvestionuotina būtent Lietuvos pozicija, Vilniui su Pekinu neturint „normalių diplomatinių santykių“.

„Klausimų nekelia, tai yra Europos Sąjungos bendroji politika. Labiau Lietuvos politika ES politikos kontekste kelia klausimų, nes mes net neturime diplomatinių normalių santykių (su Kinija – BNS), tuo tarpu visi aplink – estai, latviai, lenkai, jau nekalbant apie ispanus – tuos santykius turi“, – sakė G. Paluckas.

Ispanijos premjeras vizito metu sakė, kad įtampa dėl prekybos neturėtų trukdyti Bendrijos ir Kinijos bendradarbiavimui.

G. Paluckas Bendrijos, jos šalių ir Kinijos diplomatinius ryšius vadina sudėtingais.

„Kam tie santykiai reikalingi – čia jau kitas klausimas. Kiek aktyviai, intensyviai turi tas bendradarbiavimas tęstis kažkoks, saugumo ar ekonomikos srityje. Tai yra komplikuoti diplomatijos santykiai“, – kalbėjo premjeras.

Reaguodamas į Ispanijos atstovo vizitą Pekine, prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, jog santykiuose su Kinija yra reikalinga bendra ES pozicija, dvišalės derybos tam nepadeda.

Prezidentūra pasisako už diplomatinių santykių su Kinija atnaujinimą

Šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius teigia, kad Prezidentūra pasisako už diplomatinių santykių su Kinija atnaujinimą. Pasak jo, šiuo metu jau vyksta diskusijos dėl galimo santykių normalizavimo.

„Atstatyti normalius diplomatinius santykius būtų siekiamybė. Ar mes dėl to turime nusižengti savo principams ir savo vertybėms? Na, ne. Tačiau diskusija turi vykti. Tai nėra mūsų priešas, tai yra kita valstybė su kuria mes turime nesutarimų – santykius reikia vienaip ar kitaip normalizuoti. Prezidentūra pasisako už diplomatinių santykių atnaujinimą ar pastatymą į tą situaciją, kuri buvo prieš kelis metus: kad mes turėtume ambasadorius ir vykdytume diplomatines diskusijas“, – pirmadienį žurnalistams Prezidentūroje teigė M. Česnulevičius.

„Diskusijos vyksta, bet konkretaus plano kas ir kada bus padaryta šiuo metu negaliu pristatyti“, – paklaustas, ar jau vyksta santykių normalizavimo procesai akcentavo jis.

Pasak M. Česnulevičiaus, vertinant grėsmes, Kinija nekelia Lietuvai tokio pat lygio rizikos kaip Rusija ar Baltarusija.

„Tas grėsmes reikia įvertinti pagal jų pobūdį ir pagal jų apimtis. Jeigu mes kalbėtume, kad grėsmę kelia Rusija, Baltarusija, Kinija – Rusija šiuo metu būtų apibrėžiama kaip priešas. Kinija – kaip priešininkas, konkurentas. Skiriasi mūsų požiūris į žmones, į žmonių laisvę, yra daug nesutapimų. Egzistencinės grėsmės Kinija mums nekelia. Šiuo atveju į tą pačią lentyną Kinijos ir Rusijos su Baltarusija. Tai du skirtingi grėsmių pobūdžiai“, – kalbėjo jis.