Anot jo, dėl šios priežastis mokyklos tam jau turėjo pasiruošti: „Atostogos yra atostogomis, bet darbas turi būti padarytas. Manau, bus pasirengta ir rugsėjo 1 d. šis modelis turėtų pradėti veikti.“

– Seimas pradeda svarstyti vyriausybės teikiamą įstatymą, kuriuo įteisinamas mokytojų etatinis darbo apmokėjimas. Dalis pedagogų sako, kad etatinio darbo apmokėjimo sistema jų padėtį gali pabloginti. Baiminamasi, kad nauja tvarka lems ilgesnes darbo valandas už tą patį atlygį. Ką jūs manote?

– Tikrai nuogąstavimai nėra pagrįsti. Pasirengimas etatinio apmokėjimo modeliui užtruko tikrai gana ilgą laiką. Tame procese su pirminiu projektu darbavosi ir Švietimo ir mokslo ministerija, ir Seimo švietimo ir mokslo komitetas, ir, kas labai svarbu, visos (išskyrus vieną) profesinės sąjungos, veikiančios švietimo srityje.

Pasiektas bendras sprendimas. Šis projektas iš esmės yra kolektyvinis projektas, parengtas su socialiniais partneriais. Jis, mano manymu, tikrai įtvirtins geresnes socialines garantijas patiems mokytojams. Bus garantuota stabili darbo vieta. Į etatinį apmokėjimą įtraukiamos visos veiklos, kurios anksčiau buvo neapmokamos – tai, ką mokytojams reikėjo daryti lyg ir būnant mokykloje, bet tai nebuvo apmokama.

Bus garantuota stabili darbo vieta. Į etatinį apmokėjimą įtraukiamos visos veiklos, kurios anksčiau buvo neapmokamos – tai, ką mokytojams reikėjo daryti lyg ir būnant mokykloje, bet tai nebuvo apmokama.

Žinoma, labai daug priklausys nuo pačių mokyklų administracijų, nuo vadovų, bet mes turime pasitikėti vadovais, kurie privalės sugebėti paskirstyti, nustatyti optimalų krūvį kiekvienam mokytojui. Tas įrankis tikrai leis tai padaryti.

Manau, tikrai bus galimybės ir mokytojams ruoštis pamokoms, ir kelti kvalifikaciją, ir gauti didesnį atlyginimą, nes su etatiniu apmokėjimu yra skiriamas papildomas finansavimas – 22 mln. eurų šiam paskutiniam ketvirčiui nuo rugsėjo 1 d. su lūkesčiais didinti atlyginimus toliau per etatinį apmokėjimą nuo sausio 1 d.

– Mokyklos sako, kad nespės pasirengti. Jau gegužės pabaiga, vasarą daugybė žmonių atostogauja, o nuo rugsėjo turi viskas veikti.

– Tikrai diskusijų, pasirengimo laikotarpis buvo gana ilgas. Per tą laiką lygiagrečiai buvo galima viską daryti. Tai ir buvo daroma. [...] Mokyklos vadovų asociacija dalyvavo šiame procese. Juo labiau kad, kaip ir minėjau, procesas yra Seime.

– Ar jis neužtruks Seime?

– Neužtruks. Galima prognozuoti, kad jis bus patvirtintas. Tai jau gana senas įsipareigojimas pedagogams. Pasirengimų laikotarpis tikrai pakankamas.

Vasarą mokytojai atostogauja tikrai ilgesnį laiką, tačiau mokyklų administracija dirba. Atostogos yra atostogomis, bet darbas turi būti padarytas. Manau, bus pasirengta ir rugsėjo 1 d. šis modelis turėtų pradėti veikti.

– Dar vienas labai svarbus dalykas – vyriausybė imasi pensijų ir mokesčių reformos svarstymo. Jau trečiadienį ketinama nagrinėti visą reformos paketą?

– Taip, jau pirmadienį buvo vyriausybės pasitarimas, kuriame buvo pristatyti konkretūs įstatymo projektai, vyko, taip galima pasakyti, priešpaskutinės diskusijos, nes dar buvo keletas nesuderintų pozicijų, pastabų iš institucijų. Trečiadienį vyriausybės posėdyje bet kokiu atveju bus priimti arba dar koreguojami įstatymų straipsniai. Tada reformą atiduosime į Seimą tolimesniam teisėkūros procesui.

– Pats esate sakęs, kad ši reforma yra viena daugiausia diskusijų keliančių reformų, todėl jos priėmimas Seime gali būti sudėtingas. Kokie momentai jums pačiam kelia daugiausia klausimų?

– Iš esmės tai yra vyriausybės apsisprendimas. Tai yra kolektyvinis sprendimas, nes priimant galutinius sprendimus dalyvavo visi ministrai. Tikrai buvo diskusijos net iki šių teisės aktų paskelbimo. Vyko formalios ir neformalios diskusijos su įvairiomis asociacijomis, interesų grupėmis, kurios dalyvavo šiame procese. Visa tai nebuvo daroma po stalu. Manau, kad priimtas subalansuotas sprendimas.

Daugiausia diskusijų turbūt kelia mokestinės naštos dirbantiesiems mažinimas ir vadinamosios antros pensijų pakopos pertvarka. Yra manančių, kad nereikia mažinti mokesčių, susijusių su darbo apmokėjimu, kad pas mus mokesčiai darbo jėgai nėra ypač dideli, kad reikia tai palikti, surinkti daugiau į biudžetą ir galbūt skirti kitoms reikmėms.

Manau, kad vis dėlto turime mažinti darbo apmokėjimą. Turi tą pliusą pajausti ir pajaustų gana daug žmonių. Vidurinėje klasėje tai būtų 39–55 eurai kas mėnesį. Tai susiję su jaunomis šeimomis, dirbančiomis šeimomis.

Kita vertus, tie žmonės, kurie nori apie savo ateitį galvoti atsakingai, turės galimybę pasirinkti – valstybė tris kartus pakvies juos dalyvauti papildomame pensijų kaupime. Jeigu jie nuspręs nedalyvauti, tiesiog galės turėti 2 proc. mažesnį vadinamąjį „Sodros“ tarifą ir gauti didesnį atlyginimą. Tie, kas toliau dalyvaus arba iš naujo jungsis į savo pensijos kaupimą, negaus mažesnio atlyginimo, nei gauna dabar.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, kada prie didesnių gydytojų, mokslininkų, kultūros darbuotojų atlyginimų ar pensijų prisidės patentininkai ir visi kiti, vykdantys individualią veiklą? Ji teiraujasi, kodėl jiems nereikia rodyti tikrųjų pajamų ir pelno, prisidėti prie valstybės gerovės tiek pat, kiek dirbantiems pagal darbo sutartis?

– Jau šiemet atliekant mokestinį pertvarkymą buvo padaryti pirmi žingsniai, kalbant apie individualią veiklą. Pirmiausia buvo panaikinti įvairūs mokestinai režimai pagal veiklos rūšį. Visų, kurie dirba pagal individualią veiklą, mokesčiai priklauso nuo to, kiek jie gauna pelno. Jie susimoka nuo 5 iki 15 proc. Tie žingsniai padaryti.

Kita vertus, visiškai sulyginti žmones, kurie patys susikuria sau darbo vietas, patys dirba su samdomais darbuotojais, tikrai būtų neteisinga. Mes iš esmės sužlugdytume žmones, kurie šiandien dirba, galbūt gauna mažesnes pajamas ir susikuria sau darbo vietas, bet sumoka mokesčius.

Žinoma, yra ir ta dalis žmonių, kurie iš tiesų turi prievolę naudoti kasos aparatą, bet to nedaro, t. y. turi aparatą, bet neapskaito pinigų per kasos aparatą. Tai yra kitos priemonės. Manau, kad tos priemonės, kurias įgyvendina Valstybinė mokesčių inspekcija, teisėsaugos institucijos, galiausiai, ir mūsų žmonės, taip pat duoda rezultatus.

Pavyzdžiui, pradėta čekių loterija. Ja pasinaudojo daugiau kaip milijonas gyventojų. Tai taip pat žingsniai, kurie visuomenę daro brandesnę. Jeigu tikrai gauni kasos čekį, vadinasi, tie pinigai apskaityti. Jie patenka į biudžetą, tokiu būdu, žinoma, yra perskirstomi ir grįžta tiems patiems žmonėms per kitas socialines programas.

– „MG Baltic“ byloje atsiranda ir pareigūnų vardai. Pirmadienį buvo paskelbta, kad su koncerno „MG Baltic“ vadovais glaudžiai bendradarbiavo ir buvęs ilgametis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas, šiuo metu dirbantis koncerne. Kaip jūs žvelgiate į situaciją, kad byloje atsiranda jau ir teisėtvarkininkų vardų?

– Kalbat apskritai (nenorėčiau minėti konkrečios įmonės) apie parlamente vykstantį tyrimą, tyrimo tikslas ir yra atskleisti tas sąsajas.  Tai gali būti neteisėtos sąsajos arba tokios, kurios nerodo nusikalstamos veiklos, bet demokratinėje valstybėje nėra priimtinos.

Yra tokios žinios, kad teisėsaugos ar specialiųjų tarnybų pareigūnai galėjo būti susiję, jiems galėjo būti daroma įtaka. Manau, kad parlamentinis tyrimas ir atsakys į tą klausimą. Kol kas, kol nėra išvadų, tikrai atskirų dalių viešinimas ir aptarinėjimas nėra labai geras būdas. Reikia sulaukti parlamento, komiteto išvadų.

– Apžvalgininkai sako, kad politikams labai patogu, kai nėra aiškios tvarkos, kaip atsiriboti nuo verslo. Buvęs Valstybinio saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus siūlo leisti verslui finansuoti partijas. Ką jūs manote apie tokią galimybę?

– Iš esmės po parlamentinio tyrimo išvadų paskelbimo tikrai turėsime grįžti prie parlamentinių partijų finansavimo klausimo. Dabar turime naują reiškinį – visuomeniniai komitetai. Čia taip pat turėtų būti labai aiškiai apsispręsta – kas gali finansuoti, kaip gali finansuoti, kiek gali finansuoti.

Diskusija vyksta. Kažkada juridiniams asmenims buvo galima finansuoti juridines partijas. Tai buvo panaikinta kaip neskaidri priemonė, bet yra ir M. Laurinkaus pozicijos šalininkų, nes tuo metu bent jau oficialiai matėsi, koks juridinis asmuo kokią politinę jėgą remia.

Manau, kad šios diskusijos grįš ir mes turėsime ieškoti geresnio, optimalesnio politinių partijų ir komitetų finansavimo modelio, negu yra dabar.