Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį sakė buvęs nustebintas savo vadovaujamos Vyriausybės diena anksčiau priimto sprendimo neskirti valstybinių pensijų maždaug pusantro šimto likusių gyvų žydų gelbėtojų.

"Šiek tiek man buvo staigmena, ir Vyriausybės posėdžio metu nebuvo kažkaip akcentuojamas šitas klausimas", - Žinių radijui sakė premjeras.

A.Butkevičius trečiadienį pats vadovavo posėdžiui, kuriame Ministrų kabinetas pasiūlė Seimui kol kas nesvarstyti įstatymo, suteiksiančio laisvės kovų dalyvio teisinį statusą žydų gelbėtojams.

Pažymoje, kuri pridėta prie Vyriausybės išvados, teigiama, kad 180 gyvų holokausto aukų gelbėtojų pripažinus laisvės kovų dalyvio statusą, jų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikėtų po 860 tūkst. litų.

Diskusijų šiuo klausimu nerengusi Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadai, kad lėšų "dėl sudėtingos ekonominės situacijos skirti nėra galimybės". Finansų ministras Rimantas Šadžius po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus prioritetus.

Ketvirtadienį Žinių radijo laidoje "Pozicija" paklaustas apie tokį sprendimą, A.Butkevičius sakė, kad buvo nustebęs, kai žiniasklaidoje perskaitė straipsnius, kuriuose smerkiamas Vyriausybės sprendimas.

Ministras pirmininkas pažadėjo, kad prie šio klausimo bus sugrįžta.

"Truputį buvau nustebęs, kada išgirdau vakar komentuojant apie tai, kad nesurasta ta pinigų suma ir šiandien skaičiau jau kai kuriuose dienraščiuose apie tai yra rašoma. Manau, kad iki priėmimo biudžeto įstatymo šitą klausimą pasvarstysime", - kalbėjo Vyriausybės vadovas.

"Manau, kad tai nėra ta suma, dėl kurios tikrai mes turėtume viešai diskutuoti. Reikėtų įvertinti tų žmonių padarytą didžiulį darbą ir manau, kad mes dar grįšime prie šio klausimo", - sakė premjeras.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė trečiadienį sakė buvusi priblokšta Vyriausybės siūlymo Seimui neskirti valstybinių pensijų pusantro šimto holokausto aukų gelbėtojų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais rizikavo savo gyvybe gelbėdami žydus.

T.B.Burauskaitė sakė, kad žydų gelbėtojai Lietuvoje yra garbaus amžiaus ir kasmet jų mažėja, todėl sunkiai suvokiamas atrodo Ministrų kabineto siūlymas atidėti įstatymo svarstymą.

"Vyriausybės pozicija man atėmė žadą. Žydų gelbėtojai buvo mūsų tikri didvyriai. Negi kažkas įsivaizduoja, kad jie neverti tų kelių litų prie pensijos...", - kalbėjo T.B.Burauskaitė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius teigė, kad atlyginimus valstybės tarnautojams ir politikams padidinusi valdžia pasielgė gėdingai.

"Tai gėdingas skūpumas. Daug laureatų gauna įvairias pensijas, apdovanojimai skiriami sportininkams. Čia tikrai ne vieta, kur reikėtų taupyti", - BNS trečiadienį sakė holokausto istoriografiją tyręs K.Girnius.

"Man nėra jokios abejonės, kad valstybė turi rasti pinigų šių žmonių valstybinėms pensijoms. Šie žmonės rizikavo savo gyvybe gelbėdami kitų žmonių gyvybes, ir jie turi būti pagerbti ne tik žodžiais. Žydų gelbėtojai parodė teigiamą mūsų tautos ir valstybės pusę", - teigė jis.

Trečiadienio Vyriausybės posėdyje nuspręsta skirti 20 milijonų litų pasirengti euro įvedimui, iš kurių apie 10 milijonų bus skirta "informacinei kampanijai". Ministrų kabinetas trečiadienį taip pat pritarė, kad nuo kitų metų liepos kompensacinės išmokos menininkams didėtų nuo 520 litų iki 780 litų, ir nusprendė skirti 2,47 mln. eurų (apie 8,5 mln. litų) įnašą į Pasaulio banko tarptautinės plėtros asociacijos fondą, kuris skirtas neturtingiausioms pasaulio valstybėms paremti.

Finansų ministras Rimantas Šadžius po Vyriausybės posėdžio žurnalistams aiškino, kad žydų gelbėtojams pinigų siūloma neskirti atsižvelgiant į prioritetus.

"Jeigu jūs surašytumėte tuos klausimus, kurie yra kelių milijonų, o kitą sykį netgi 500 tūkst., 300 tūkst. litų klausimai, ir kuriuos vertėtų finansuoti iš viešųjų lėšų, išeitų labai stora knyga, labai daug eilučių, ir visas eilutes sudauginus, išeina didžiuliai skaičiai. Dėl to mes turime pasirinkti tuos prioritetus, kuriuos finansuojame, ir, deja, yra labai daug prioritetų, ypatingai socialinėje srityje, kurių mes šiandien dar nepajėgiame finansuoti", - žurnalistams sakė R.Šadžius.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras "Yad Vashem" už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.