Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad teismai leisti klausytis žmonių pokalbių telefonu turi tik įsigilinę į situaciją ir įsitikinę tokios priemonės būtinumu.

Taip ministras pirmininkas komentavo trečiadienį paskelbtą statistiką, kad teismai pernai patenkino 99 proc. prokurorų prašymų leisti klausytis pokalbių telefonu ar gauti jų išklotines.

„Aš asmeniškai negaliu vertinti teisminės valdžios sprendimų, bet noriu pabrėžti, kad demokratinėje valstybėje, kokia yra Lietuva, teismai tokius leidimus privalo duoti aiškiai įsigilinę į situaciją, įsitikinę tos priemonės būtinumu“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Anot Nacionalinės teismų administracijos, pernai apylinkės teismai išnagrinėjo 12 tūkst. 332 prokurorų pareiškimus dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos.

Pareiškimai visiškai patenkinti 11 tūkst. 975 atvejais, patenkinti iš dalies - 203 atvejais. Teismai prokurorų prašymus atmetė 154 kartus - tai sudaro 1,2 procento.

Nacionalinės teismų administracijos atstovė spaudai Živilė Navickaitė-Babkin BNS trečiadienį sakė, kad šis skaičius „apima ir turinio kontrolę, ir kitus veiksmus, pavyzdžiui, išklotines be jokio turinio“.

Pasak jos, ši statistika atspindi atvejus, kai taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o duomenų pagal Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymus Nacionalinė teismų administracija neturi.

Panašios proporcijos buvo ir ankstesniais metais.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius BNS sakė, kad tokia statistika kelia nerimą, jog teismai nepakankamai rūpinasi žmonių privatumo apsauga.

Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas teigė, kad teismai, leisdami klausytis asmenų pokalbių telefonu, „iš esmės turi remtis tik prokuroro pateikiama informacija: ją įvertinti, įsitikinti, ar prašoma įstatymus atitinkančių priemonių ir ar jos padės išaiškinti nusikaltimus“.

Lietuvos įstatymai leidžia klausytis ne tik įtariamųjų pokalbių telefonu - gali būti klausomasi bet kurių asmenų, jei teisėsauga turi pagrindą manyti, kad taip galima gauti duomenų apie nusikaltimą.

Nacionalinės teismų administracijos pateikiami duomenys neleidžia daryti išvados, kiek tiksliai žmonių pernai buvo klausomasi.

E.Laužikas teigė, kad konkretus patenkintų prašymų skaičius gali apimti ir pakartotinius prašymus, prašymus pratęsti taikomas priemones, prašymus, susijusius su pasikeitusiu asmens, kurio pasiklausoma, telefono numeriu. Kita vertus, vienu pareiškimu prokuroras gali prašyti leisti klausytis daugiau nei vieno asmens pokalbio.