Spaudos konferencijoje trečiadienį premjerė pabrėžė, kad Briuselio ir Varšuvos nesutarimai „kelia rūpestį“ dar ir dėl to, jog abi ginčo šalys Lietuvai „tiek politiškai, tiek geopolitiškai, tiek geostrategiškai vienodai svarbios“.

„Aš labai noriu tikėti, kad kaip Europos Sąjungoje paprastai įvyksta, susitarimas ir išeitis iš šitos nemalonios situacijos bus rasta. Situacija yra nemaloni“, – sakė I. Šimonytė.

Aš labai noriu tikėti, kad kaip Europos Sąjungoje paprastai įvyksta, susitarimas ir išeitis iš šitos nemalonios situacijos bus rasta.

Panašią poziciją praėjusią savaitę išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda, kartu pabrėždamas, kad tai yra „juridinio pobūdžio ginčas“, tad politinis vertinimas ir dalyvavimas jame galėtų pakenkti ieškant sutarimo.

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas praėjusią savaitę atmetė ES teisės viršenybės principą nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Teismo nutartyje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių yra nesuderinami su šalies Konstitucija.

Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas, kurstančias didžiausią įtampą Varšuvos ir Briuselio santykiuose.

Prieš Tribunolui paskelbiant nutartį ES įspėjo, kad ši byla gali turėti „pasekmių“ Briuselio dar nepatvirtintoms išmokoms, kurias Lenkija gaus iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.

EK taip pat pažadėjo artimiausiomis savaitėmis panaudoti naują mechanizmą, pagal kurį gali būti sustabdytas ES lėšų išmokėjimas Lenkijai.