„Simboliška, kad šiandien Konstantino Kalinausko konferencija vyksta Seime – čia, kur buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Tikiuosi, kad greitai ateis diena, kai visi galėsime susitikti laisvos ir demokratinės Baltarusijos žmonių išrinktame parlamente. Konstantino Kalinausko – lietuvių, lenkų ir baltarusių sukilimo vado – atminimas gyvas, bet jo kova nėra laimėta, kol nėra laisvos visos trys mūsų tautos. Jo vardas ir šiandien primena, kad esame sujungti bendros istorijos“, – sakė premjerė.

Pasak Vyriausybės vadovės, mūsų tautos išsaugojo laisvės troškimą slegiamos carinės Rusijos jungo, laidojo savo sūnus ir dukteris dviejuose pasauliniuose karuose, nors nė vienas iš jų nebuvo mūsų karas.

Konstantino Kalinausko – lietuvių, lenkų ir baltarusių sukilimo vado – atminimas gyvas, bet jo kova nėra laimėta, kol nėra laisvos visos trys mūsų tautos.

Kartu išgyventos okupacijos, tremtys ir represijos. Matėme, kaip griuvo Berlyno siena, o netrukus – ir Sovietų Sąjunga. Pasaulio žemėlapyje vėl atsirado nepriklausoma Lietuva ir nepriklausoma Baltarusija. Kartu su visu pasauliu tikėta, kad geležinė uždanga pakilo. Šiandien matome klydę.

I. Šimonytė priminė, kad kai pernai Lietuva šventė atkurtos nepriklausomybės trisdešimtmetį, būdama visateisė ES ir NATO narė, iš baltarusių tautos buvo dar kartą akiplėšiškai pavogta jos pamatinė teisė – balsuoti rinkimuose. Jau aštuntas mėnuo baltarusiai mušami, sodinami į kalėjimus, išmetami iš universitetų ir darbų vien už tai, kad turi savo nuomonę, kelia savo vėliavą, nori būti savo šalies šeimininkais. Žurnalistai kalinami, kai skelbia tiesą, o ne propagandą. Pilietinė visuomenė sistemingai naikinama, o jos lyderiai verčiami palikti šalį, kurioje yra vietos tik diktatoriui Lukašenkai ir nuolankiesiems, paklusniems ir „neišsišokantiems“.

„Kai 2019 metų lapkritį lietuviai, baltarusiai ir lenkai kartu lydėjo Konstantiną Kalinauską amžinojo poilsio į Rasų kapines, senąjį valdovų kelią nuo Katedros aikštės Pilies gatve pro Auštos vartus užliejo baltos-raudonos-baltos spalvų vėliavos. Turbūt nedaug kas tada būtų patikėjęs, kad nepraeis nė metai, ir šimtai tūkstančių baltarusių iškels savo vėliavas, užtvindydami ne tik Minską, bet ir visą Baltarusiją, reikalaudami permainų. Permainos jau atėjo – legendinė baltarusių kantrybė trūko. Žmonės, kurių širdys jau laisvos, niekada nebesutiks vėl nuolankiai paklusti režimui. Šiandien esame su jumis ir tikime laisvos Baltarusijos pergale“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.