„Antrasis mūsų vyriausybių posėdis, kurį jau galima vadinti užgimstančia tradicija, rodo, kokia glaudi ir dinamiška yra Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė. Esame pasiryžę stiprinti ją ir toliau. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas yra didelė nauda mūsų šalims ir tautoms“, – susitikime su Lenkijos premjeru sakė I. Šimonytė.

Deklaracijoje pažymima, kad šiuo metu dvišalis politinis dialogas yra labai dinamiškas ir vyksta visais lygiais, abi vyriausybės džiaugiasi galėdamos vėl susitikti, kad sustiprintų visapusišką Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą. Siekdamos sutvirtinti santykius, abi vyriausybės skatina atitinkamas ministerijas intensyvinti tarpusavio bendradarbiavimą ir dialogą bei skatinti plačią abiejų šalių parlamentų tarpusavio sąveiką.

„Esame stiprūs turėdami bendrą istoriją. Gegužės 3-iosios Konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas, į kurį referuojame bendroje deklaracijoje, yra geriausias to pavyzdys. Vertinu, kad svarbias istorines datas minime kartu bendruose renginiuose“, – kalbėjo Lietuvos premjerė.

Vertinu, kad svarbias istorines datas minime kartu bendruose renginiuose.

Deklaracijoje vyriausybės yra įsitikinusios, kad pandemijos patirtis sustiprins jų sveikatos priežiūros sistemas, ir akcentuoja sveikatos sektoriaus svarbą veiksmingam šalių ir visuomenių funkcionavimui.

Kalbėdamos apie abiejų valstybių ekonomikos atsigavimą po pandemijos, Lenkija ir Lietuva taip pat pabrėžia ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pridėtinę vertę. Lenkija ir Lietuva remia Europos Komisijos pasiūlymą dėl naujų priemonių, skirtų sukurti vienodas veiklos sąlygas subjektams, kurie naudojasi užsienio subsidijomis veikdami ES vidaus rinkoje, vyriausybės taip pat įsipareigoja remti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei skatinti tiesioginį aukštojo mokslo institucijų ir viešųjų mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimą.

Deklaracijoje pabrėžiamas dvišalio bendradarbiavimo stiprinimas gynybos srityje bei Lenkijos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sąveikumo didinimas. Vyriausybės pareiškia, kad tęs glaudų bendradarbiavimą sustiprinto NATO atgrasymo ir gynybos srityje, vykdydamos praktinį karinį bendradarbiavimą, apimantį sąjunginį vadovavimą, pajėgas, planus ir pajėgumus, taip pat koordinuodamos nacionalines pozicijas, siekdamos toliau plėtoti NATO iniciatyvas.

Dokumente abi vyriausybės teikia didelę reikšmę nuolatiniam partnerystės stiprinimui vidaus reikalų, ypač migracijos ir su migracija susijusių klausimų, srityje.

„Pastarieji įvykiai, susiję su nelegalių migrantų antplūdžiu ir šiomis aplinkybėmis parodytu tarpusavio solidarumu bei parama, dar labiau sustiprino dvišalius santykius. Lenkija ir Lietuva yra pasiryžusios ir toliau dėti pastangas, siekdamos visomis būtinomis priemonėmis veiksmingai apsaugoti savo sienas, kurios taip pat yra išorinės Europos Sąjungos (ES) sienos, be kita ko, užkirsdamos kelią neteisėtam jų kirtimui ir nuolat su tuo kovodamos. Tačiau vien nacionalinio lygio priemonių nebeužtenka, reikia naujų bendrų sprendimų ES lygiu. Lenkija ir Lietuva pabrėžia būtinybę pritaikyti ES teisės aktus ir sudaryti teisines prielaidas, kad ES valstybės narės galėtų tinkamai reaguoti į sąmoningą trečiųjų šalių neteisėtos migracijos naudojimą ir taikyti veiksmingas, aiškiai apibrėžtas priemones, kurios leistų valstybėms narėms veikti greitai ir apsaugoti tiek savo šalis, tiek visą ES“, – rašoma deklaracijoje.

Deklaracijoje vyriausybės išreiškia paramą perėjimui vidaus ypatumus atitinkančiu tempu prie neutralaus poveikio klimatui, tikina, kad ir toliau keisis patirtimi darbo rinkos srityje tokiais klausimais kaip sąlygos šeimoms bei žmonių su negalia įtrauktis.

Lenkija ir Lietuva deklaruoja tolesnį bendradarbiavimą įgyvendinant Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projektą iki 2025 m., o tai yra geras Europos energetinio solidarumo pavyzdys ir svarbus žingsnis didinant Baltijos šalių energetinį saugumą.

Abi vyriausybės pareiškia, kad būtina tęsti bendradarbiavimą plėtojant pagrindines transporto jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, kad „Via Carpatia“, „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ projektai bus užbaigti kuo greičiau.

Lenkija ir Lietuva taip pat deklaruoja remiančios iniciatyvas ir priemones, kuriomis siekiama kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, toliau skleidžiant ir stiprinant praktinį gero mokesčių valdymo principų įgyvendinimą. Norima tęsti bendradarbiavimą ES formatais bendro intereso klausimais, visų pirma dėl pirmojo Judumo paketo ir TEN-T tinklo reglamento peržiūros bei su Suvalkų koridoriumi susijusios infrastruktūros stiprinimo, siekiant užtikrinti regiono saugumą.

Vertindamos politinę valią palaikyti dialogą ir visapusiškai bendradarbiauti įvairiose bendrų interesų srityse, abi vyriausybės skatina tęsti reguliarius tarpusavio ryšius ir siekia, kad susitikimai tokiu formatu vyktų kiekvienais metais.