Premjerė: prie Lietuvos raginimo tirti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje prisijungė per 40 šalių

„Lietuva dar vasario pabaigoje inicijavo vadinamąjį Hagos procesą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui pagal Romos statutą“, – penktadienį žurnalistams Rygoje sakė Vyriausybės vadovė.

„Prie šito raginimo dabar yra prisijungusios daugiau nei 40 įvairių pasaulio valstybių“, – pridūrė ji, kalbėdama bendroje Baltijos šalių ministrų pirmininkų spaudos konferencijoje.

I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad labai svarbu, jog „tarptautinės pastangos išliktų sutelktos, siekiant, kad atsakingieji už karo nusikaltimus neišvengtų atsakomybės“.

Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri kreipėsi į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Tikrai matome, kad sankcijos jau dabar duoda rezultatų ir Rusijos propagandos pastangos įtikinti pasaulį priešingai, mano vertinimu, tą labai gerai įrodo. Bet poveikis bus dar didesnis laiko perspektyvoje, dėl to yra labai svarbu neprarasti kantrybės, nuoseklumo ir nenukelti kojos nuo greičio pedalo.

Anot Lietuvos ministrės pirmininkės, dabar „ypatingai svarbu“ didinti spaudimą Kremliui ir plėsti sankcijas, sutarti dėl energetinių santykių Europos Sąjungos lygiu, įšaldyti visų Rusijos ir Baltarusijos bankų turtą ir atjungti juos nuo SWIFT bei sustabdyti propagandinių Rusijos kanalų transliacijas Bendrijoje.

„Tikrai matome, kad sankcijos jau dabar duoda rezultatų ir Rusijos propagandos pastangos įtikinti pasaulį priešingai, mano vertinimu, tą labai gerai įrodo. Bet poveikis bus dar didesnis laiko perspektyvoje, dėl to yra labai svarbu neprarasti kantrybės, nuoseklumo ir nenukelti kojos nuo greičio pedalo“, – teigė I. Šimonytė.

Ji taip kalbėjo po penktadienį vykusio susitikimo su Latvijos ir Estijos kolegomis Krišjaniu Kariniu ir Kaja Kallas.

Susitikimo metu aptarta ir Ukrainos integracija ES bei parama karo niokojamai šaliai.

„Aš esu įsitikinusi, kad Ukraina kasdien įrodo, jog yra verta ES šeimos ir, tiesą sakant, už siekį būti šios šeimos dalimi kiekvieną dieną moka didžiausią įmanomą kainą“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

K. Karinis ir K. Kallas pabrėžė, kad Ukrainos pergalei svarbi Vakarų valstybių parama ginklais.

„Kad ji galėtų ne tik priešintis, bet ir nugalėti Rusijos pajėgas savo šalyje. Reikia sankcionuoti Rusiją, užsukti Kremliaus finansinius srautus. Mes esame už tai, kad Vakarų sankcijos Rusijai turėtų būti dar gilesnės“, – kalbėjo Latvijos premjeras.

„Mes žinome, ką Rusija gali padaryti ir žinome, kad Ukraina turi nugalėti. Kol Ukraina nėra nugalėjusi, laisvasis pasaulis turi padaryti viską, kad tai būtų įmanoma“, – teigė Estijos Vyriausybės vadovė.

Baltijos šalių premjerai taip pat pakartojo siekiantys daugiau NATO pajėgų regione dėl pasikeitusios saugumo situacijos.