„Labai gerai, kad Vyriausybė tekstą surašė, mes tą tekstą imame, sudarysime darbo grupę, redaguosime“, – BNS sakė E. Jovaiša.

„Politiškai atsakant į klausimą, natūralu, kad jei yra politinių partijų sutarimas, kas daugiau, jei ne Seimas, kurį sudaro partijos, ir turi šitą dalyką galutinai suredaguoti, nėra kito kelio“, – pažymėjo komiteto vadovas.

Pasak jo, darbo grupė greičiausiai bus patvirtinta Seimo valdybos sprendimu.

Siūlymą perkelti susitarimo tolesnį rengimą į Seimą remia opozicinių konservatorių partija.

„Bendram darbui yra svarbu, kad į susitarimo parengimą būtų įtrauktas Švietimo ir mokslo komitetas. Toks susitarimas būtų tvarus ir turėtų atramą parlamente“, – konservatorių partijos išplatintame pranešime cituojama Radvilė Moįkūnaitė-Mikulėnienė.

„Seime, Švietimo ir mokslo reikalų komiteto pirmininko iniciatyva, yra suburta į švietimo problemas įsigilinusių skirtingų parlamentinių frakcijų atstovų darbo grupė, kuri turi kompetencijos pabandyti parengti tvarų ir kokybišką susitarimą“, – pažymėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Premjeras S. Skvernelis penktadienį parlamentinių partijų lyderius kviečia aptarti siūlomą pasirašyti susitarimo dėl švietimo projektą.

Susitikime dalyvausiantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad žvelgiant į tolesnę perspektyvą reikia ieškoti bendrų tikslų, dėl kurių partijos galėtų sutarti nepriklausomai nuo ideologijos.

„Tarkime, galvojant apie 2030-uosius metus, kokių švietimo rezultatų reikia ir kokiomis priemonėmis to galėtume pasiekti, kalbant apie tinklo pertvarką, finansines priemones“, – BNS susitikimo išvakarėse sakė A. Monkevičius.

Susitikime ketina dalyvauti tiek valdančiųjų, tiek opozicinių pagrindinių partijų atstovai.

Vyriausybės pranešime spaudai pažymima, kad partijoms išsiųstas pirminis susitarimo projektas, kuris bus toliau tobulinamas kartu su visomis partijomis ir švietimo ekspertais.

Projekte partijoms siūloma susitarti dėl mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimo, siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą.

Diskusijai pateikti du variantai – perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui ribotam laikui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms.

Ekspertai jau daugelį metų atkreipia dėmesį, kad tarp Lietuvos miestų ir kaimo vietovių yra didelių skirtumų, susijusių su kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumu ir su mokymosi rezultatais.

S. Skvernelis yra sakęs, kad pertvarkyti tinklą trukdo tai, kad mokyklos priklauso savivaldybėms, bet joms finansavimą skiria valstybė.

Pagal premjero pateiktą projektą, valstybė taikytų „intervencines priemones“ pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą.

Susitarime siūloma įtvirtinti, kad iki 2022 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių.

Partijoms taip pat siūloma susitarti didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaimo vietovėse, skaičių, kad iki 2025 metų ikimokyklinis ugdymas apimtų 95 proc. vaikų nuo trejų metų, bei ankstinti privalomą ugdymą ir iki 2028 metų, sekant ES valstybių narių praktika, pailginti pradinį ugdymą iki šešerių metų.

Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.