„Ko aš šiandien vis dar pasigendu, tai tam tikro solidarumo jausmo mūsų visuomenėje, kurioje yra ir gerai besiverčiančių žmonių, ir vidutiniškai, ir, deja, žmonių, kuriems pasisekė mažiau. Atkreipčiau dėmesį į vieną tikrai labai svarbią visuomenės grupę, tai yra mūsų senjorai“, – aptardamas savo šimtą dienų šalies vadovo poste spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

„Man, tiesą sakant, kartais gėda dėl to, kokias garantijas, socialines garantijas Lietuvos valstybė, beveik pasiekusi savo 30-ąjį gimtadienį, suteikia savo žmonėms, kurie be kita ko dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kūrė valstybę ir, žinoma, siejo labai dideles viltis su valstybe, todėl valstybė privalo atiduoti jiems pagarbą, šiuo atveju, finansine to žodžio prasme, dar iki tol, kol jie galbūt kažkada atguls amžinojo poilsio“, – pridūrė prezidentas.

„Deja, dažnai atsitinka taip, kad mes pagerbiame žmones ir geru žodžiu paminime tada, kai jau niekuo jiems padėti nebegalime. Norisi, kad šita karta taip pat jaustųsi įvertinta ir taip pat pakviesta prie tų bendrųjų gėrybių stalo, kurias suteikia mums laisvė“, – teigė jis.

G. Nausėda ragina kiekvienam prisidėti prie gerovės valstybės kūrimo – ne tik žiūrint savo interesų, tačiau ir kitų visuomenės grupių gerovės.

Manau, kad gerovės valstybė neįmanoma be solidarumo jausmo.

„Ko aš pasigendu ir apie ką dar aš norėčiau kartą pasakyti, kad vis dėlto kažkas įsivaizduoja taip gerovės valstybę: taigi aš turiu tą gerovės valstybę sau susikūręs, aš turiu savo mažą gerovės valstybėlę ir aš patogiai ten joje gyvenu, ko jūs iš manęs norit? Kitas gi samprotauja, kad gerovės valstybė galbūt ir neblogas dalykas, bet kodėl aš turiu prie to prisidėti? Tegul prisideda Antanas, Onutė ar Birutė. Manau, kad gerovės valstybė neįmanoma be solidarumo jausmo“, – sakė G. Nausėda.

„Solidarumas yra tai, kas jungia mus į vieną visuomenę, į vieną valstybę ir dėl ko šita valstybė gali gyvuoti, klestėti ir toliau augti, be to gerovė yra ne tik eurai, procentai ar kažkokios kitos finansinės išraiškos. Gerovė yra bendrabūvio jausmas, pagarba vienas kitam, mėginimas rasti sprendimus, kurie reikalauja kompromiso, pagarbos vienas kitam“, – pridūrė šalies vadovas.

Prezidentas G. Nausėda praėjusią savaitę Seimui pateikė pataisas, siūlančias sparčiau didinti pensijas ir taip sumažinti skurstančių senyvo amžiaus žmonių skaičių.

Prezidentūra skaičiuoja, kad papildomai per artimiausius dvejus metus tam prireiks 65 mln. eurų.

Lėšų spartesniam pensijų didinimui G. Nausėda siūlo gauti mažinant lengvatą žemdirbių dyzelinui bei didinant su ne darbo pajamomis susijusius pajamų mokesčio (GPM) tarifus.

Prezidentūros teigimu, Lietuvoje didžiausias skurdo lygis pernai buvo 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje – jis sudarė 37,7 proc., arba 4,3 procentinio punkto daugiau nei 2017 metais.

Dar didesnis skurdo lygis buvo tarp senatvės pensininkų – jis siekė 41,7 proc., o vidutinė senatvės pensija sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos.

Ragina Seimą apsispręsti dėl pirmininko

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paragino Seimą artimiausiu metu apsispręsti dėl parlamento vadovo.

Šalies vadovas sako, kad dabartinio pirmininko Viktoro Pranckiečio pakeitimo procesas apaugo intrigomis, o dėl to kalti tiek valdantieji, tiek pats V. Pranckietis.

„Gaila, kad šitas procesas apaugo tokiomis intrigomis ir tikrai taip neturėtų būti. Manau, kad kaltos abi pusės ir tikiuosi, kad jau artimiausioje ateityje šitas klausimas bus vienaip ar kitaip išspręstas“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Arba tada palikime poną Pranckietį vadovauti Seimui, nes tiesiog tokia yra Seimo valia, arba ieškokime sprendimų, kurie lemtų, kad ponas Pranckietis būtų pakeistas kito politiko, tačiau kad to kito politiko po dviejų savaičių vėl nereikėtų atšaukinėti“, – pridūrė jis.

Seimas turėtų ketvirtadienį balsuoti dėl V. Pranckiečio atleidimo. Kol kas neaišku, kas būtų siūlomas į jo vietą, jeigu parlamento vadovą pavyktų atstatydinti.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nusprendė partijos lyderį Ramūną Karbauskį deleguoti į Seimo vadovybę, tačiau kol kas neaišku, ar jis pretenduotų būti parlamento pirmininku, ar vicepirmininku.

Eidamas į Seimo vadovybę, R. Karbauskis nebevadovautų „valstiečių“ frakcijai. Pasak jo, trečiadienį frakcija rinks naują vadovą, galimos kandidatūros dar nesvarstytos.

R. Karbauskis iki šiol V. Pranckietį ragina trauktis iš pareigų, nes liepą naujai sudarytoje koalicinėje sutartyje Seimo pirmininko pozicija numatyta koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“.

V. Pranckietis nesutinka trauktis pats bei siūlo surengti balsavimą jo atstatydinimui. Rugsėjį jis pasitraukė iš LVŽS.

„Valstiečiai“ prieš kelis mėnesius yra surinkę būtinus parlamentarų parašus dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku, tačiau projekto iki šiol neregistravo dėl rizikos, kad neužteks balsų jį atstatydinti. Tam reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.

Giria parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos

Prezidentas Gitanas Nausėda sako teigiamai vertinantis parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir užsimena, kad jis gali apimti ir platesnius susijusius klausimus.

„Tai yra kol kas daugiau nacionalinių grėsmių Lietuvai užkardymas, šia prasme kol kas komisijos darbą vertinu pozityviai“, – žurnalistams antradienį sakė prezidentas.

„Iš principo vertinu tokią komisiją pozityviai, nes skirtingai nuo anksčiau formuotų komisijų įvairiems klausimams tirti, šita komisija tikrai yra labai prasminga ir jai lemta išsiaiškinti svarbius dalykus, ir galbūt patraukti siūlo galą, ir vynioti siūlų kamuolį, kurį bevyniojant galime sužinoti ir daugiau, todėl privalome tai išsiaiškinti“, – pridūrė G. Nausėda.

Seimas yra pavedęs komitetui atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos tų ryšių grėsmės nacionaliniam saugumui.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui taip pat pavesta įvertinti politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmus.

Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V. Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Bus tiriama, ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo „priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.

Taip pat komitetas turės aiškintis, ar gauta įslaptinta VSD informacija naudota tinkamai, ar ja „nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui“.

Kritika A. Palioniui

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad premjeras Saulius Skvernelis turėtų principingai įvertinti socialdarbiečių deleguoto žemės ūkio ministro Andriaus Palionio bandymus ministerijoje įdarbinti su partija susijusius asmenis.

„Tikiuosi, kad Vyriausybės vadovas, kaip tiesioginis ministro vadovas, tikrai įvertins ir manau, ministras turėtų padaryti tam tikras išvadas iš savo pirmųjų veiklos savaičių“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė šalies vadovas.

Paklaustas, kokių konkrečiai veiksmų A. Palionio atžvilgiu iš premjero tikisi, prezidentas kalbėjo apie būtinybę nubraižyti tam tikras raudonas linijas ir pridūrė, kad Vyriausybės vadovas tai jau yra padaręs.

Pasak G. Nausėdos, A. Palionis savo veiksmais patvirtina jau anksčiau išsakytus nuogąstavimus, kad ministerijoje gali būti siekiama įdarbinti „savus“.

„Manau, kad ministras daro klaidą ta prasme, kad kažko panašaus iš jo daugelis tikėjosi ir turbūt visa savo veikla jis turėjo pademonstruoti, kad jis tikrai negali būti tuo apkaltintas ar jam metami štai tokie šešėliai. Bet kol kas susidaro įspūdis, kad jis kaip tik patvirtina tuos galimus nuogąstavimus“, – kalbėjo prezidentas.

Ministras A. Palionis sulaukė kritikos po to, kai buvo pranešta, jog jis į savo komandą bandė įdarbinti kito sociadarbiečių frakcijos Seime nario Petro Čimbaro sūnų Modestą Čimbarą.

Tapęs ministru A. Palionis savo patarėja taip pat įdarbino Šilutės rajono tarybos nario, „socdarbiečio“ Arūno Pupšio 24 metų dukrą Giedrę Pupšytę.

Lietuva pasitiki Vašingtonu

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva toliau pasitiki Jungtinėmis Valstijomis nepaisant situacijos Sirijoje, iš kurios pasitraukiantys amerikiečiai atvėrė kelią Turkijos puolimui prieš Vašingtono sąjungininkus kurdus.

Šalies vadovas taip pat teigia manantis, kad pasiekti nuolatinio JAV karių dislokavimo Lietuvoje vis dar yra realu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) prieš Turkijos invaziją pareiškė, kad operacijos rajone nebebus amerikiečių karių. Sprendimo atitraukti karius kritikai sako, kad prezidentas apleido ilgamečius sąjungininkus.

Kurdai buvo vieni svarbiausių Vašingtono sąjungininkų kovojant su grupuote „Islamo valstybė“. Turkija laiko kurdų kovotojų grupes teroristinėmis.

Paklaustas, kokias pamokas iš JAV sprendimo apleisti sąjungininkus galėtų išmokti Lietuva, G. Nausėda spaudos konferencijoje sakė, kad toliau neabejoja amerikiečių įsipareigojimais.

„Nereikia iš karto daryti kažkokių pamokų. Kaip jūs puikiai suprantate, JAV politika yra pačių JAV reikalas, mes vis tiek traktuojame JAV kaip labai atsakingą partnerį, kuris iki šiol neleido mums abejoti savo įsipareigojimų tvirtumu Lietuvos atžvilgiu“, – antradienį sakė prezidentas.

Jis tvirtino besidžiaugiantis stiprėjančiu Lietuvos ir JAV kariniu bendradarbiavimu ir pabrėžė, kad šią savaitę į Lietuvą pusmečiui atvyko pusė tūkstančio amerikiečių karių.

Pasak prezidento, kaimyninės Lenkijos sėkmė įtikinant Vašingtoną dėl kelių tūkstančių JAV karių nuolatinio dislokavimo šioje šalyje rodo, jog tai įmanoma ir Lietuvoje.

„Tai yra reali siekiamybė ir to galima pasiekti nuosekliai bendradarbiaujant. Tą mes ir darysime ateityje“, – teigė G. Nausėda.

Reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, nuo 2014 iki 2017 metų Lietuvoje buvo dislokuota kuopa – apie 200 – JAV karių. Amerikiečiai tokį nuolat rotuojamą dalinį atitraukė, kai šalyje buvo dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO batalionas.

Turkija prieš beveik savaitę peržengė Sirijos sieną ir skverbiasi gilyn į šiaurinę šalies dalį. Ji teigia norinti sukurti buferinę zoną nuo kurdų ir „Islamo valstybės“ kovotojų.

G. Nausėda sakė su nerimu stebintis besikomplikuojančią padėtį ir tvirtino tikintis, kad politinės ir diplomatinės priemonės sureguliuoti konfliktą dar nėra iki galo išnaudotos.

„Norime tikėti, kad JAV prezidentas ras priemonių įtikinti Turkijos pusę nutraukti šitą kruviną agresiją ir grįžti prie normalaus ir civilizuoto problemos sprendimo būdo“, – kalbėjo šalies vadovas.

Europos Sąjunga smerkia Turkijos puolimą ir perspėja, kad jis gali išprovokuoti humanitarinę katastrofą bei pakenkti kovai su „Islamo valstybe“.

Bankų ir prekybos tinklų mokesčiai

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad valdančiųjų siūlomus naujus bankų aktyvų ir prekybos tinklų mokesčius vertins kartu su kitomis mokesčių iniciatyvomis, įskaitant ir Prezidentūros pasiūlymą penktadaliu sumažinti akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui.

„Aš norėčiau matyti bendrą kontekstą su kitomis mokesčių iniciatyvomis, konkrečiai su mūsų iniciatyva dėl (žemdirbių – BNS) dyzelino. Būtų, manau, ne visiškai priimtina ir, ko gero, netgi kenksminga, jeigu ir toliau nedrįstume sumažinti lengvatos vienam iš sektorių, kuris ir taip negali skųstis lengvatų stoka, o tuo tarpu papildomai apmokestintume kitus du sektorius, kurie šiandien jokiomis ypatingomis privilegijomis ir lengvatomis nesinaudoja“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Nausėda.

Jis pripažino, kad bankų aktyvų ir prekybos tinklų apmokestinimas yra aktuali problema, tačiau sakė nenorintis kalbėti apie atskirus mokesčius „išpešant juos iš bendro konteksto“.

„Ir dabar pasigirsta kartais ganėtinai pagrįstos kritikos, kad mes kalbame apie atskirus mokesčių pasiūlymus nelabai susiedami juos su tuo, ką ketiname padaryti socialinės politikos srityje. Galbūt kartais specialiai šie klausimai yra atskiriami – va čia mokesčių, o čia pensijų, vaiko pinigų ir kitos iniciatyvos. Tai yra neteisinga, nes tada sugriūva visa logika ir nebesimato, dėl ko tos mokesčių iniciatyvos yra teikiamos“, – aiškino G. Nausėda.

Mes tiesiog prašome atskirų visuomenės grupių prisijungti prie bendrų tikslų, nestovėti nuošalyje.

„Jos yra teikiamos ne tam, kad mazochistiškai norima apmokestinti dar daugiau, o tam, kad būtų daugiau perskirstoma BVP per nacionalinį biudžetą ir mes turėtume tam tikras finansines prielaidas gerovės valstybei įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Prezidentas pabrėžė, kad siūlymas mažinti akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui nėra puolimas prieš jų visuomenę.

„Mes tiesiog prašome atskirų visuomenės grupių prisijungti prie bendrų tikslų, nestovėti nuošalyje. Mes tikrai girdime tame tarpe ir žemdirbių balsą, mano patarėjau jau ne kartą susitiko su įvairių žemdirbių asociacijų atstovais, ieško kompromiso ir mes tikrai atsižvelgėme į jų reikalavimus. Pirminis pasiūlymas yra pakoreguotas – 50 proc. žymėto dyzelino lengvatos sumažino pasiūlymas virto 20 proc. sumažinimu“, – tvirtino G. Nausėda.

„Mus įgalino ir paskatino tai padaryti Vyriausybės sprendimas dalį šitos problemos spręsti per kvotų reguliavimo klausimą. Galima sakyti, kad šitoje vietoje atsižvelgta į visų pusių interesus. Tikimės žemdirbių supratimo“, – pridūrė jis.

Prezidentūra akcizą žemdirbių dyzelinui siūlo didinti nuo 56 iki 146 eurų už 1 tūkst. litrų – tai leistų į valstybės biudžetą 2020 metas papildomai gauti 17 mln. eurų pajamų. Papildomos biudžeto pajamos apskaičiuotos į jas neįtraukiant Finansų ministerijos siūlomo akcizo dyzelinui didinimui įtakos.

Ministerija dyzelinio standartinį akcizą siūlo didinti 25 eurais iki 372 eurų, o žemdirbių dyzelino – taip pat 25 eurais iki 81 euro už 1 tūkst. litų. Tai leistų biudžeto pajamas padidinti atitinkamai 24 mln. ir 6,5 mln. eurų.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Zbignevas Jedinskis siūlo apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų teikimo bendrovių turtą. Jis siūlo šį turtą apmokestinti 0,03 proc. mėnesio tarifu ir tikisi kad valstybės biudžetas per metus galėtų gauti apie 60 mln. eurų pajamų.

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai nuo 2020 metų taip pat siūlo įvesti naują prekybos mokestį. 1 proc. mokestis būtų mokamas nuo didesnės kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartos (be PVM), tai biudžeto pajamas per metus turėtų padidinti apie 31,9 mln. eurų per metus. 

NT apmokestinimas

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad svarbu sistemingai plėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, tačiau paaiškinant visuomenei, kurią jos dalį ir kokiu mastu palies pokyčiai.

„Šiuo metu esame savotiškoje pusiaukelėje tarp selektyvaus nekilnojamojo turto apmokestinimo ir visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo. Tai manau, kad toliau atsargiai reikia tai daryti mažinant neapmokestinamojo turto kartelę, tačiau čia aš matau tam tikro visuomenės gąsdinimo“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad dabartinis Finansų ministerijos siūlymas neapmokestinamą ribą gyventojui mažinti nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų, paveiks tik dalį NT savininkų.

„Net ir pati fiskalinė išraiška to mokestinio pasiūlymo yra 8 mln. eurų, tai rodo, kad vis dėlto apmokestinimas lies tiktai labai nedidelę žmonių dalį ir tos mokesčių sąskaitos, būtent šiuo atveju, turbūt pasieks tuos, kurie turi didesnės vertės nekilnojamąjį turtą, tai yra, pagal savo socialinę kryptį šis mokestis veikia ne prieš socialinį solidarumą, o socialinio solidarumo link“, – sakė G. Nausėda.

Ministerija skaičiuoja, kad iš NT mokesčio valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų, o savivaldybių biudžetai – apie 1,2 mln. eurų per metus. Pasak jos, gyvendinus iniciatyvą mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų - apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka apie 3,5 tūkst. gyventojų.

Kelsis į Turniškes po remonto

Prezidentas Gitanas Nausėda kitąmet ketina keltis į rezidenciją sostinės Turniškių rajone po to, kai bus atlikti jos atnaujinimo darbai.

Pasak šalies vadovo, remontas bus atliekamas per artimiausius kelis mėnesius.

„Kol kas Turniškių rezidencijos pobūdis neleidžia kviesti svečių, rengti susitikimų su diplomatais, juo labiau – pakviesti užsienio valstybių vadovų. Tai yra gana keista, nes, sakykime, Lenkijos prezidentas kviečia ir mane asmeniškai, ir kitus valstybių vadovus apsilankyti jo rezidencijose. Ir tai normali praktika“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda.

Paskutiniai rezidencijos atnaujinimo darbai buvo atlikti 1993–1995 metais, pastatas, anot prezidento, „alsuoja tuo buvusiu laiku, ta istorija ten tarsi sustingo“.

„Viskas fiziškai tvarkinga, išsaugota, visi prezidentai, kurie iki manęs ten gyveno, tikrai labai saugojo inventorių, bet, sutikite, kad tai dar ne viskas. Mes planuojame tam tikrą remontą, manau, kad tai pavyks atlikti per artimiausius mėnesius“, – kalbėjo šalies vadovas.

Šiuo metu G. Nausėda su šeima gyvena savo name Pavilnyje.