„Europa šiuo metu sprendžia gyvybinį klausimą, kaip šioje besikeičiančioje geopolitinėje realybėje surasti savo vietą. Surasti savo vietą galima vienu būdu – priimant sprendimus, – susitikimo išvakarėse žurnalistams kalbėjo šalies vadovas. – Todėl tikiuosi, kad nebebūsime diskusijų klubas, būsime vieta, kurioje priimami labai svarbūs, strateginiai Europos sprendimai.“

Bendrijos lyderiai Briuselyje rinksis Jungtinėms Valstijoms sustabdžius karinę pagalbą Ukrainai bei tvyrant abejonėms dėl Vašingtono įsipareigojimų Europai.

Europos Komisijos pamainininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį pristatė penkių dalių planą „ReArm Europe“, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą prieš Rusijos agresiją kovojančiam Kyjivui.

„Iniciatyva iš esmės reiškia, kad formuojamas 800 mlrd. eurų portfelis Andriui Kubiliui (už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras – BNS), jeigu galima taip metaforiškai išsireikšti. Labai svarbu, kad tas portfelis nebūtų tuščias ir kad mes galėtume kaip galima greičiau pasinaudoti tais finansiniais ištekliais“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas taip pat teigė, jog Lietuva pritars siūlymui Ukrainai papildomai skirti 20 mlrd. eurų. Vis tik nėra aišku, ar tam pritars Vengrija ir Slovakija.

Jis taip pat patikino, jog pakartos jau anksčiau iškeltą siūlymą 2030-ųjų sausio 1-ąją numatyti kaip „orientacinę datą“ Kyjivo narystei Bendrijoje.

„Bus ir kitų klausimų. Ekonominių sankcijų klausimas bei įšaldyto turto likimas. Neteisinga kuomet kenčianti nuo karo šalis bei tarptautinė bendrija turi apmokėti sąskaitas nuostolių, kuriuos padarė agresorius“, – teigė šalies vadovas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį Europos Sąjunga (ES) priėmė 16 sankcijų paketų.