„Aš manau, kad jei tai bus svarstoma NATO lygiu, nes vis dėlto tai pakankamai detalus klausimas ir paprastai NATO viršūnių susitikime diskutuojama apie kur kas globalesnius dalykus, tačiau įvairiuose NATO formatuose mes galėsime diskutuoti ir pateiksime savo požiūrį apie ne gerėjančią, o prastėjančią saugumo situaciją, būtent aplink mūsų sienas ir visą NATO rytinį flangą. Jei šioje vietoje rasime sutarimą, viskas labai logiškai dėliojasi ir sprendimai turi būti atitinkami“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė prezidentas.

Jis taip pat sakė „nematantis jokios dramos“ dėl vokiečių brigados dislokavimo, šią savaitę Lietuvoje viešėjusiam Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui (Borisui Pistorijui) pareiškus, kad tai priklauso nuo NATO pozicijos.

„Vokietijos kanclerio ir Lietuvos prezidento pasirašytas komunikatas toliau galioja, visos pusės patvirtina tai, šiame komunikate yra numatyta visiško šimtaprocentinio brigados dislokavimo galimybė, tiesiog ji nėra konkretizuota laike. Ir dėl to aš manau, kad būtent šias komunikato nuostatas mes turime užpildyti turiniu, bet tai turi daryti abi valstybės suartėjimo būdu, viena daro savo namų darbus, kita įvertina savo prasirengimą. (...) Jokios dramos aš čia nematau, tiesiog turime toliau dirbti“, – kalbėjo prezidentas.

Vokietijos kanclerio ir Lietuvos prezidento pasirašytas komunikatas toliau galioja, visos pusės patvirtina tai, šiame komunikate yra numatyta visiško šimtaprocentinio brigados dislokavimo galimybė.

Šalies vadovas pažymėjo susitikime su Vokietijos gynybos ministru kalbėjęs apie grėsmes regione, kad „situacija tiek iš Baltarusijos pusės, tiek iš Kaliningrado pusės negerėja“.

„Ir dėl to pasikliauti vien tik papildomu pasitelkimu per tam tikrą laiką Vokietijos karinės galios gali būti nepakankamas ir neadekvatus dalykas“, – pabrėžė prezidentas.

Antradienį lankydamasis Pabradėje Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius žurnalistams sakė, kad sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos.

„Galų gale, tai nėra klausimas, kas ko nori, ar kas ką suteikia, o tai, ką NATO nusprendžia suteikti“, –  sakė B. Pistorius.

Ministras pakartojo šią savo poziciją antradienį atsakydamas į klausimus bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos krašto apsaugos ministru Vilniuje.

„Tai ne tiek klausimas, ką Vokietija planuoja, o veikiau, ką NATO laiko reikalinga. Mes turime priskirtą brigadą Lietuvai ir Lietuva dabar pradėjo jau infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi (...). Galiausiai keliame kitą klausimą: ką sako NATO apie tai? Kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga? Ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą?“ – svarstė jis.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Berlynas Lietuvos gynybai priskyrė brigadą.

Vis dėlto Vilnius siekia, kad ji Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai iki šiol viešai kartojo, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

B. Pistorius sakė, kad sprendimas dėl brigados dislokavimo Lietuvoje turėtų būti priimtas liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikime.

Berlynas taip pat vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui.