Šalies vadovo teigimu, dėl šios priežasties Europos Sąjunga turėtų didelį dėmesį skirti Rytų flango gynybai ir saugumo stiprinimui.
Taip jis kalbėjo Helsinkyje antradienį dalyvaudamas Rytų flango šalių viršūnių susitikime.
„Europa yra lūžio taške. Kaip matome, Rusija neketina nutraukti savo agresijos karo prieš Ukrainą, toliau jį eskaluodama Europoje, įskaitant per savo statytinę Baltarusiją, kuri dabar pasitelkia kontrabandininkų tinklus su meteorologiniais balionais, siekdama sutrikdyti civilinės aviacijos veiklą Lietuvoje ir keldama grėsmę civiliams“, – spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
„Privalome būti pasirengę ilgalaikei strateginei konfrontacijai, kuri apibrėš mūsų saugumą daugelį metų ar net dešimtmečių į priekį. Šiandien mūsų atsakas turi būti greitas ir ryžtingas. ES rytinės sienos apsauga turi būti mūsų svarbiausias prioritetas, įskaitant ir kitoje Daugiametėje finansinėje programoje“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda susitikime dalyvavo su Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Bulgarijos ir Rumunijos lyderiais, jo metu Varšuva ir Helsinkis paskelbė, kad imasi iniciatyvos vykdant „Rytų flango stebėjimo“ („Eastern Flank Watch“) iniciatyvą.
Oro erdvės saugumo klausimai Lietuvai tapo aktualesni vasarą į šalies teritoriją įskridus dviem rusiškiems dronams, kurių vienas nešė sprogmenų, rusų naikintuvams pažeidus Lietuvos oro erdvę ir pastaraisiais mėnesiais dėl iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų grėsmės keliolika kartų uždarius Vilniaus oro uostą.
Lietuvos politikai šiuos balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.
(be temos)