G. Nausėda sakė manantis, kad priimdamos tokį sprendimą institucijos įvertino visą turimą informaciją ir „ateities galimus iššūkius“.
„Aš manau, kad tarnybos, priimdamos tokius sprendimus, disponuoja visa reikalinga informacija ir ne tik „fotografuoja“ dabartinę padėtį, dabartinę situaciją, bet įvertina ir ateities galimus iššūkius“, – žurnalistams Vilniaus rajone ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
„Mano gi pozicija tokia, kad šiuo sudėtingu metu turime būti labai principingi. Jeigu žmogus nekelia grėsmės, tai nekelia, bet jeigu yra tam tikrų abejonių, tai geriau apsidrausti ir būti griežtesniems, negu vaidinti liberalizmą ten, kur nėra reikalo jo vaidinti“, – pridūrė jis.
Mano gi pozicija tokia, kad šiuo sudėtingu metu turime būti labai principingi.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius ketvirtadienį paskelbė, kad vertinimo metu institucijos nenustatė aplinkybių, rodančių, kad L. Volkovas remtų Rusijos režimą ar jo vykdomą agresiją prieš Ukrainą.
Kaip rašė BNS, viešojoje erdvėje pasipiktinimą sukėlė sausio pradžioje buvusios Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) darbuotojos, vėliau prisidėjusios prie Ukrainoje kovojančio Rusijos savanorių korpuso, Anos Tiron paviešintas pokalbis su Vilniuje gyvenančiu buvusiu bendražygiu L. Volkovu.
Internete pasklidusioje ekrano nuotraukoje matyti, kaip opozicionierius džiaugiasi tariamu Rusijos savanorių korpuso, kuris Maskvos invazijos į Ukrainą metu vykdė reidus Rusijoje, vado Deniso Kapustino nužudymu.
Reaguodamas į šiuos teiginius Migracijos departamentas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą dėl papildomos konsultacijos apie galimą grėsmę valstybės saugumui bei paprašė pasisakymus įvertinti.
V. Kondratovičiaus teigimu, institucijos vertino ne tik L. Volkovo pasisakymus apie D. Kapustiną, bet ir „kitą informaciją“.
L. Volkovas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pernai mirusio A. Navalno artimas bendražygis buvo nuteistas 18 metų kalėti.
Opozicionierius iš Rusijos išvyko 2019-aisiais, po to, kai valdžios institucijos iškėlė jam baudžiamąją bylą. Nuo 2021-ųjų Rusija yra jį įtraukusi į ieškomų asmenų sąrašą.
Užpernai kovo mėnesį L. Volkovas buvo užpultas Vilniuje automobilyje netoli savo namų.
Prezidentas: tikiuosi, kad derybose Grenlandijos statusas liks nuošalyje
Prasidėjus deryboms dėl Grenlandijos, prezidentas G. Nausėda sako besitikintis, kad autonominės salos statusas šiuose pokalbiuose nebus paliestas.
„Labai tikiuosi, kad statuso klausimas liks nuošalyje, tačiau galimybės bendradarbiauti tiek žvalgant naudingąsias iškasenas, tiek užtikrinant būtent tą taip reikalingą NATO pajėgų buvimą regione, šiuo aspektu mes tikrai galime pasistūmėti į priekį ir labai linkėčiau tai daryti“, – Mickūnuose žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
„Kiek keista tai, kad būdami vienoje NATO organizacijoje mes nenorime imtis atsakomybės už Arkties regioną, Grenlandiją kartu. Man atrodo, tos derybos ir turėtų vykti ta linkme, kad esame suinteresuoti, kad Rusijos ir Kinijos grėsmė šiame tikrai geopolitiškai jautriame regione būtų minimizuota. Ir tikrai tą galime padaryti, tačiau tą galime kur kas efektyviau padaryti veikdami kartu, ne po vieną“, – kalbėjo jis.
Pasak G. Nausėdos, Grenlandijos klausimą jis aptarė ir su Lietuvoje viešinčiu Danijos karaliumi Frederiku X.
„Nors karalius nėra tiesiogiai politiškai angažuotas asmuo, tačiau jam, kaip valstybės moraliniam autoritetui ir žmogui, kuris tikrai yra savo valstybės patriotas, skauda širdį kaip ir visiems danams, kad štai esame tokioje nelengvoje situacijoje“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas teigia pakartojęs monarchui Lietuvos pasiryžimą remti Danijos teritorinį vientisumą ir integralumą.
„Tai yra šventas mums principas, mes patys puikiai žinome, ką reiškia okupacijos, aneksijos, ką reiškia prievarta paėmimas tam tikrų teritorijų. Tai mums tai yra labai skausminga ir mūsų nuomonė šiuo klausimu yra absoliučiai griežta, nekintama. Tai, be abejo, kad karalius su dėkingumu priėmė tą mūsų žinią ir tikrai manau, kad tai taip pat prisidės prie stipresnio tarpusavio supratimo ne tik bendraujant su karališkąja šeima, bet taip pat ir bendraujant su Danijos vyriausybe“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, Jungtinių Valstijų, Danijos ir Grenlandijos derybos vyksta po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praėjusią savaitę atsisakė savo grasinimų jėga perimti autonominę Arkties teritoriją, priklausančią ES ir NATO narei Danijai.
JAV lyderis tuomet pareiškė, kad sudarė bendrą susitarimą su NATO vadovu Marku Rutte (Marku Riute), siekiant užtikrinti didesnę Amerikos įtaką.
Kaip kompromiso su Vašingtonu dalis, tikimasi, kad NATO sustiprins savo veiklą Arktyje, o Danija ir Grenlandija galėtų iš naujo derėtis dėl 1951 metų sutarties dėl JAV karių dislokavimo.
Prezidentas: apie trąšų tranzitą negali būti kalbos
Lietuvos prezidentas teigia, kad apie baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimą per Lietuvą negali būti jokių kalbų, kol iš Baltarusijos skrenda kontrabandiniai balionai.
„Šitos kalbos (apie trąšų tranzitą – BNS) absoliučiai neturi pagrindo ir jos visiškai neturės pagrindo, kol bent vienas balionas iš Baltarusijos pusės skris į Lietuvą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė valstybės vadovas.
„Mes būsime visiškai užsiblokavę šituo klausimu ir niekas pasaulyje mūsų nuomonės nepakeis“, – pridūrė jis.
Mes būsime visiškai užsiblokavę šituo klausimu ir niekas pasaulyje mūsų nuomonės nepakeis.
G. Nausėdos teigimu, po kontrabandinių balionų antskrydžio antradienį, kai Vilniaus oro uostas tris kartus turėjo stabdyti darbą, amerikiečiai Minsko režimui pareiškė griežtą poziciją, jog tai gali stabdyti dvišalių santykių gerinimą.
„Deja, turime reikalą su sudėtinga valstybe, sudėtinga kaimynyste ir, kiek man žinoma, prieš kurį laiką baltarusiai davė pažadą mūsų sąjungininkams amerikiečiams – kadangi šie palaiko tokius tampresnius ryšius – kad balionų klausimą jie išspręs. Ir, kiek man žinoma, labai operatyviai JAV atstovai sureagavo į tą naują įvykusį incidentą ir gana griežta retorika pasakė, kad tai yra visiškai netoleruotina ir bet koks noras tuos santykius su Baltarusija megzti konstruktyvesnius bus torpeduojamas dėl pačių baltarusių kaltės, jeigu taip toliau tęsis“, – tvirtino prezidentas.
BNS rašė, kad antradienio vakarą fiksuotas didžiausias šiemet kontrabandinių balionų iš Baltarusijos antskrydis. Dėl to tris kartus teko stabdyti Vilniaus oro uosto darbą, paveikta 1,7 tūkst. keleivių.
Gruodžio viduryje Vyriausybė dėl kontrabandinių balionų, kurie trikdo Vilniaus oro uosto veiklą ir kelia grėsmę civilinei aviacijai, paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Nuo gruodžio vidurio mažėjo incidentų dėl kontrabandinių balionų, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntinys Johnas Coale'as (Džonas Koulas) su Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos administracija sutarė dėl dalies politinių kalinių paleidimo ir sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms panaikinimo.
Tuomet politikos stebėtojai ėmė svarstyti, kad Vašingtonas gali imtis spausti Lietuvą vėl leisti šių trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą.
Kalio trąšų gamybos milžinės „Belarusklaij“ produkcija per Lietuvą ir Klaipėdos uostą buvo vežama iki 2022-ųjų vasario, kai Lietuva, argumentuodama JAV sankcijomis ir kitais nacionalinio saugumo sumetimais, jų sustabdė.
„Belaruskalij“ pernai gruodį dėl to pateikė ieškinį arbitražui ir iš Lietuvos reikalauja atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms yra pritaikiusi ir ES, dėl jų pratęsimo Bendrija spręs vasarį.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus laiko hibridine Minsko ataka.
Naujausi komentarai