„Mano nuomone, geriausias kelias eiti per verslo pajamų apmokestinimą, didesnį pajamų apmokestinimo progresyvumą. Taip kad aš pasisakyčiau už pelno mokesčio papildomą procentą. Pasiskaičiavus poreikį, tai gali sudaryti iki 2 procentų“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė G. Nausėda.

Šiuo metu pelno mokesčio tarifas siekia 15 proc.

Jo teigimu, Laisvės partijos trečiadienį pasiūlytas akcizų didinimas kaip vienas galimų lėšų šaltinių gynybai yra svarstytinas: „Nemanau, kad čia mes galime surinkti labai ženklią sumą, tačiau kaip vienas iš galimų šaltinių – taip.“

Tuo metu tiek „laisviečių“, tiek Finansų ministerijos pasiūlytą alternatyvą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį šalies vadovas pavadino „savivaldybių pinigų pavogimu“.

„Šiais laikais, kai kalbame, kad reikia mažinti atotrūkį tarp centrų ir savivaldybių, vykdyti aktyvią regioninę politiką, tokie pasiūlymai yra prieštaraujantys arba diametraliai priešingi šiems tikslams“, – sakė G. Nausėda.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Tarp siūlymų taip pat gali atsirasti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas savarankiškai dirbantiesiems.

Prezidentas: pokyčiai gynybos įsigijimuose nėra strategijos pasikeitimas

Krašto apsaugos ministrui siūlant keisti karinės technikos įsigijimo prioritetus, šalies vadovas G. Nausėda sako, kad tai Lietuvos strategijos nekeičia.

„Nesupraskime šitų naujausių krašto apsaugos ministro pareiškimų kaip kažkokio strategijos pasikeitimo. Ne, viskas daroma nuosekliai, kaip buvo sutarta Valstybės gynimo taryboje, niekas neatsisako tankų, niekas nesako, kad reikia gyventi be oro gynybos sistemų, visi mes už tai pasisakome“, – žurnalistams Vilniuje sakė prezidentas.

Taip jis kalbėjo pastaruoju metu gynybos ministrui Laurynas Kasčiūnui pasiūlius skaidyti tankų įsigijimą etapais, spartint oro gynybos pajėgumų plėtrą bei persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą, galvoti apie vikšrinių, o ne ratinių kovos mašinų pirkimą.

„Viskas turi būti daroma žingsnis po žingsnio, subalansuotai, o ne pernelyg sukoncentruojant finansinius išteklius į vieną karinės įrangos rūšį. Viskas vyksta kaip suplanuota“, – kalbėjo šalies vadovas.

Lietuva 2016 metais pasirašė sutartį dėl 88 kovos mašinų „Boxer“, Lietuvoje vadinamų „Vilkais“, įsigijimų. Prieš dvejus metus Krašto apsaugos ministerija taip pat paskelbė apie planus papildomai nupirkti dar daugiau kaip 120 „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų.

Jei Lietuva pasirinks pirkti vikšrines kovos mašinas, kol kas nėra aišku, kiek ir kokios jų bus įsigytos.

Šiuos ir kitus siūlomus pokyčius L. Kasčiūnas pristatė, siekiant didesnio gynybos finansavimo ir svarstant būdus, kaip tam surinkti daugiau lėšų.

Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukė pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas, skolinimasis. Vyriausybė žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.