Pasak jo, nors Ministrų kabinetas veikė pakankamai sėkmingai, G. Palucko verslo ir praeities problemos tapo Vyriausybės problema, tačiau to numatyti iš anksto nebuvo įmanoma.

„Įvertinti visus šiuos aspektus ir pamatyti, kur išsirutulios visi procesai, tuo metu nebuvo įmanoma. Taip, galbūt nostradamusas galėjo tą padaryti, mes to nepadarėme“, – LNK Žinioms sakė šalies vadovas.

„Tai šia prasme dėl pono Palucko šių veiklos aspektų atsakomybė tenka ir man, aš to nesikratau“, – pridūrė jis.

BNS rašė, kad G. Paluckas ir visa jo Vyriausybė praėjusią savaitę atsistatydino politikui sulaukus vis daugiau klausimų dėl jo verslo ir praeities.

Taip, galbūt nostradamusas galėjo tą padaryti, mes to nepadarėme.

Teisėsauga atlieka du su G. Palucku ir jo bei giminaičių įmonėmis susijusius ikiteisminius tyrimus.

Prezidentas turi pastabų bene kiekvienam ministrui

Prezidentas G. Nausėda sako, kad performuojant Vyriausybę turės klausimų praktiškai kiekvienam ministrui, ir patvirtino tebesilaikantis požiūrio, kad „Nemuno aušros“ nariai negali dirbti Ministrų kabinete.

„Aš tikrai turiu pasamprotavimų ir turiu pastabų praktiškai kiekvienam ministrui, net ir tiems ministrams, kurie siejami su manimi“, – „LNK Žinioms“ ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

Vyriausybėje dirba buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

G. Nausėda sakė turintis jam klausimų dėl diplomatinio korpuso. Anot jo, pastaruoju metu Prezidentūra mato kandidatų vadovauti diplomatinėms atstovybėms badą.

Prezidentas taip pat pakartojo nematantis aplinkos ministro Povilo Poderskio būsimojoje Vyriausybėje.

„Tikrai manau, kad žmogus galėjo padaryti šioje srityje daugiau, nesukelti abejonių dėl to, ar neatstovauja tam tikrų lobistinių organizacijų interesams, galėjo susilaikyti ir nuo kosminių objektų stebėjimo tolimose pasaulio šalyse“, – sakė G. Nausėda.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Naujienų portalas „15min“ ketvirtadienį pranešė, kad vėjo energetikos verslo lobistu prieš sugrįžimą į politiką dirbęs P. Poderskis jau būdamas aplinkos ministru pats dalyvavo rengiant liberalesnę jų poveikio paukščiams tvarką, palankią vėjo elektrinių vystytojams.

Žiniasklaida pastaruoju metu kėlė klausimą ir dėl P. Poderskio komandiruotės į Prancūzijos Gvianą, esančią Pietų Ameriką.

Aš tikrai turiu pasamprotavimų ir turiu pastabų praktiškai kiekvienam ministrui, net ir tiems ministrams, kurie siejami su manimi.

„Aušriečių“ į Vyriausybę toliau neskirtų

G. Nausėda taip pat patvirtino, kad neskirs „Nemuno aušros“ narių į būsimąją Vyriausybę, formuojamą praėjusią savaitę atsistatydinus premjerui Gintautui Paluckui.

Tokį reikalavimą jis kėlė ir G. Palucko kabinetui, kai socialdemokratai rudenį nusprendė įtraukti „Nemuno aušrą“ į valdančiąją koaliciją.

„Netiesiogiai jis (prezidentas – BNS) gali nustatyti tam tikras linijas, ką aš, pavyzdžiui, esu nustatęs „Nemuno aušros“ atveju pirmojoje G. Palucko Vyriausybėje ir ko buvo laikomasi, tai yra nepartinių ministrų skyrimas. Tokių pačių nuostatų laikausi ir dabar“, – teigė šalies vadovas.

„Aušriečiams“ pagal koalicijos sutartį priklauso aplinkos, teisingumo ir žemės ūkio ministrų postai, juos užima nepartiniai ministrai P. Poderskis, Rimantas Mockus ir Ignas Hofmanas.

Visgi „Nemuno aušros“ būsimoje valdančiojoje koalicijoje gali nelikti, nes dabartiniai daugumos partneriai – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – pareiškė nebegalintys kartu dirbti su šia politine jėga.

Tai reiškia, kad socialdemokratams norint koalicijoje turėti daugiau nei 71 balsą, daugumą jie turės formuoti su „aušriečiais“ ir dabar opozicijoje esančiais „valstiečiais“ arba su demokratais ir „valstiečiais“.

Su visomis trimis partijomis socialdemokratai šią savaitę surengė konsultacijas, o galutinį sprendimą dėl koalicijos sudėties žada sekmadienį.

G. Nausėda nesiėmė vertinti, kuri koalicija jam būtų priimtinesnė.

„Koalicijos aspektu prezidentas neturi konstitucinės teisės kištis ir sakyti, kad man tai patinka ar tai nepatinka“, – kalbėjo prezidentas.

Visgi jis teigė, kad „aušriečių“ įtraukimas į naują daugumą keltų rizikų dėl to, kad teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl kaltinimų kurstymu partijos lyderiui Remigijui Žemaitaičiui, be to, neseniai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „Nemuno aušros“ finansavimo prieš Seimo rinkimus.

Prezidentas: jeigu gaučiau įrodymų apie susidorojimą su Eugenijumi Sabučiu, lėktų galvos

Prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad kapotų galvas teisėsaugoje, jeigu paaiškėtų, kad su socialdemokratu Eugenijumi Sabučiu buvo siekiama susidoroti kaip su galimu kandidatu į ministrus pirmininkus.

„Jeigu gaučiau bent mažiausius įrodymus, bet tikrai įrodymus, kad tai buvo daroma sąmoningai, lėktų galvos be jokios abejonės, nes tai – netoleruotina. Tokių įrodymų aš šiandien neturiu“, – LNK Žinioms ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

BNS rašė, kad E. Sabutis praėjusią savaitę buvo tarp socialdemokratų svarstomų kandidatų užimti premjero pareigas, tačiau paskutinę akimirką partijos prezidiumo posėdyje atsiėmė savo kandidatūrą. Politikas vėliau patvirtino, jog tai padarė gavęs informacijos apie tai, kad yra ieškomas jį „čekiukų“ byloje norinčios apklausti teisėsaugos.

Daliai teisininkų tokia įvykių eiga ir kitos bylos detalės bei prokurorų elgesys kelia klausimų dėl galimo teisėsaugos subjektyvumo E. Sabučio atžvilgiu.

Šią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Šis statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka.

Prezidentas sakė neatmetantis, kad E. Sabutis žinios iš teisėsaugos per prezidiumo posėdį sulaukė per sutapimą, bet pareiškė „tuos sutapimus“ stebintis su padidintu dėmesiu.

„Kol įrodymų nėra, manau, kad tikrai neturėtume mojuoti vėzdu. Bet tikrai stebėsiu šį procesą ir toliau. Dar kartą kartoju: šitokių dalykų neturi būti“, – sakė G. Nausėda.

„Teisėsaugos institucijų pareiga yra rūpintis tais darbais, kurie yra patikėti jiems, ir nesikišti į politiką“, – pridūrė jis.

Teisėsaugos tiriamu laikotarpiu E. Sabutis Jonavos vicemero ir tarybos nario pareigas ėjo 2019–2020 metais, o po to buvo išrinktas į Seimą.

Pareigūnai dar 2023 metais pradėjo tyrimą dėl Jonavos rajono politikų galimai nederamo elgesio su savivaldybės biudžeto lėšomis, kurias galima gauti atsiskaitant už su darbu susijusias išlaidas. 

Sureagavo į S. Skvernelio kritiką

Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui kritikuojant Prezidentūros retoriką, šalies vadovas tikina, kad šio politiko vadovaujami demokratai aiškindamiesi tarpusavio santykius nukreipia koalicijos dėmesį nuo darbų. Todėl, jo nuomone, formuodama koaliciją valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) vertina ir šį aspektą.

„Aš nesiimsiu asmeniškai ir emociškai vertinti. Galbūt tiesiog šiuo sudėtingu koalicijos formavimo laikotarpiu Seimo pirmininko uoslė yra paaštrėjusi“, – ketvirtadienį LNK televizijai teigė G. Nausėda.

Šiuo sudėtingu koalicijos formavimo laikotarpiu Seimo pirmininko uoslė yra paaštrėjusi.

„Bet kuriuo atveju, manau, kad šiuo atveju kalbame apie tvarią, darbingą koaliciją. Jeigu vienas iš partnerių nuolat nukreipia visą dėmesį arba garas nuleidžiamas kitose srityse, aiškinantis tarpusavio santykius, aiškinantis, ar trečiasis partneris yra priimtinas ar nepriimtinas – natūraliai, lieka mažiau laiko tiems darbas, kurie yra svarbūs valstybei. Matyt, LSDP vertina šį aspektą, analizuodama savo galimybes dirbti būtent su šituo partneriu“, – akcentavo jis.

Prezidento patarėjas F. Jansonas Eltai duotame interviu užsiminė manąs, kad po naujos valdančiosios daugumos suformavimo, greičiausiai, keisis Seimo pirmininkas.

Savo ruožtu pats S. Skvernelis tikino, kad pastaruoju metu pasisakymai iš Daukanto aikštėje esančių Prezidentūros rūmų „atsiduoda tvaiku“.

„Aš nenoriu komentuoti patarėjų pareiškimų, kurie tokiu tvaiku šiandieną atsiduoda iš tų rūmų. Nelabai turbūt verta būtų kalbėti. Čia yra jo pozicija išsakyta, matyt, atspindi prezidento poziciją. Tai čia jau reikėtų jo klausti“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Bet paskutiniu metu kokia retorika politikų atžvilgiu sklinda iš tų rūmų, man atrodo, ji yra tokia keista“, – pabrėžė jis.