„Šiandien, manau, nėra jokios būtinybės ir reikalingumo pradėti šitą diskusiją. Mes turime branduolinį skėtį, bendrąjį branduolinį skėtį NATO rėmuose ir tai mums leidžia jaustis visiškai saugiai“, – šeštadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė valstybės vadovas.

Anot jo, jeigu kiltų tokia būtinybė, pirmą žingsnį turėtų žengti Valstybės gynimo taryba.

Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė penktadienį teigė, kad reikia pradėti diskusijas dėl Lietuvos Konstitucijos keitimo, kad būtų sudarytos sąlygos dislokuoti branduolinį ginklą.

„Manome, kad reikia įvertinti galimybes dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio korekcijos, jei mūsų sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje ir peržiūrėti kitus įsipareigojimus“, – penktadienį per spaudos konferenciją Karo akademijoje Vilniuje sakė ministrė.

Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) praėjusią savaitę pareiškė, kad Paryžius svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams.

„Šiam momentui konkrečių pasiūlymų iš sąjungininkų mes neturime, nes idėjos, kurios buvo politiškai išsakytos, niekaip absoliučiai dar nėra konkretizuotos, bet mes manome, kad reikia būti pasirengus bet kokiems variantams, todėl mano, kaip krašto apsaugos ministrės, pozicija, kad turėtume inicijuoti šito klausimo gilesnį aptarimą ir įvertinimą“, – kalbėjo D. Šakalienė.