Su svečiais trečiadienį bendravo stovykloje apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda.
16-metis Maksas Martinenko atvyko iš Rusijos okupuoto Luhansko karinio licėjaus. Vaikinas sako, kad stovykla labai įdomi – vyksta taktiniai mokymai miške, šaudymo pratybos.
„Noriu pasakyt, kad geriau žinosime veiksmus, bet geriau, kad netektų kovoti“, – Lietuvos žurnalistams sakė M. Martinenko.
Jis kartu su bičiuliais trečiadienį stovykloje mokėsi šaudymo lankais, granatų mėtymo.
Vladislavas Semeniukas su kursiokais į stovyklą atvyko iš Kyjivo karinio licėjaus. Vaikinas sako čia galintis parodyti savo įgūdžius, įvertinti, ką moka kiti, patobulinti žinias, anglų kalbą.
„Kariškių šeimoje nėra, savo noru mokausi. Praktika, kuri gali gyvenime praversti, tuo labiau, kad ketinu tęsti karinį kelią“, – kalbėjo kadetas.
L. Balandžio / BNS nuotr.
Stovykloje dalyvauja 35 kadetų mokyklų auklėtiniai iš Ukrainos Kyjivo, Luhansko ir Lvovo licėjų. Dauguma atvykusiųjų – vaikinai.
Iš Kyjivo atvažiavusios kadetės Marijos Čepeliuk krūtinę puošia du ženkleliai. Mergina pasakoja juos gavusi už gerą mokymąsi, žinias, apie krašto gynybą. Jos dalinyje studijuoja 24 studentai, iš jų – trys merginos.
„Planuoju būti karininke, baigsiu karinį licėjų, stosiu į Aukštąją karinę mokyklą“, – sakė M. Čepeliuk.
Noriu pasakyt, kad geriau žinosime veiksmus, bet geriau, kad netektų kovoti.
Tarptautinėje stovykloje Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje, dalyvauja apie 160 kadetų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos. Jų amžius 16-18 metų.
Anot Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojo, jaunųjų šaulių vado Tado Venskūno, dalyviams numatyta keturių dienų programa, joje kasdien dalyvauja vis kitas būrys. Tarp veiklų – šaudymas, taktinių užsiėmimų diena, dalyviai gilina topografijos, pirmosios medicinos pagalbos žinias, mokosi išgyvenimo gamtoje įgūdžių. Numatyta nuotykių diena keliaujant į žygį baidarėmis, ekskursija po Tauragę, pramogos laipiojant parke medžių viršūnėmis.
Stovykloje dalyvauja jaunieji šauliai, išlaikę aukščiausias rengimo pakopas, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniai ir jaunuoliai iš giminingų organizacijų užsienyje.
Jaunuoju šauliu gali tapti vaikai ir jaunimas nuo 11 iki 18 metų. T. Venskūno teigimu, šiuo metu sąjungoje yra turi per 5600 jaunųjų šaulių.
Stovykloje apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad turėjo galimybę pabendrauti su tikrais šalių patriotais.
„Labai tikrai mielas susitikimas, visada turi tam tikrą geros emocijos dozę, nes aš traktuoju, kad nuo šaulių prasideda mūsų kaip visaverčių valstybės piliečių gyvenimas. Simboliška, kad įvažiavau į Šilalę ir pamačiau užrašą „Šilalė – tikrų patriotų miestas“, – žurnalistams Pajūrio miestelyje sakė G. Nausėda.
L. Balandžio / BNS nuotr.
Anot jo, svarbiausia, kad šioje stovykloje be įgūdžių kaip elgtis su ginklu, numesti granatą, galima pabendrauti su kitų kultūrų žmonėmis.
Tarptautinė sukarinta stovykla vyksta Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione. Lankydamasis čia trečiadienį G. Nausėda taip pat apžiūrėjo statomo karinio miestelio infrastruktūros darbus.
Šiuo metu statomi trys kariniai miesteliai – be minėto Pajūrio miestelyje, jie turės atsirasti Šiauliuose ir Vilniaus rajone, Rokantiškėse.
Pasak G. Nausėdos, „statybų procesas yra tikrai tenkinantis“ ir leidžia tikėtis, kad darbai bus pabaigti, kaip numatyta, šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Anot jo, karinis miestelis bus „pagal naujas technologijas sukurta erdvė tiek gyventi, tiek ilsėtis, tiek mokytis“, čia taip pat bus numatytos patalpos karinei technikai bei jos remontui.
Manau, kad darbai vyksta gerai, tikrai man saugumo situacija ir mūsų saugumo poreikiai yra prioritetinis dalykas, toks jis turėtų būti ir visiems.
„Taip kad manau, tai ko mums reikia yra daroma, ir tai yra pirmiausia daroma nacionalinio mūsų bataliono reikmėms. Tuo pačiu metu lygiagrečiai vykdomas procesas dėl mūsų infrastruktūros gerinimo sąjungininkų atėjimui, didesniam ir Vokietijos, ir kitų valstybių įsitraukimui į mūsų gynybą, rengiantis priimti brigadą“, – kalbėjo prezidentas.
Minimai infrastruktūrai įrengti bus skirtas finansavimas iš laikino solidarumo įnašo, per trejus metus numatyta iki 300 mln. eurų investicijų.
„Manau, kad darbai vyksta gerai, tikrai man saugumo situacija ir saugumo poreikiai mūsų yra prioritetinis dalykas, toks jis turėtų būti ir visiems, nes valstybė tik tada galės kurti savo gerovę, kuomet jausis saugi nuo išorinių grėsmių“, – sakė jis.
