Pereiti į pagrindinį turinį

Prezidentas siūlo vaistus kompensuoti daugiau nepasiturinčiųjų

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį inicijavo įstatymo pataisas, nustatančias platesnes ribas vaistų kompensavimui nepasiturintiems žmonėms.

„Prezidentas šiandien dekretu inicijuoja naują Sveikatos draudimo įstatymo pataisą, kuri numatytų palankesnes kritines ribas, kada nepasiturintiems asmenims būtų kompensuojami vaistai ir vaistų priemokos“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

„Tai būtų tikrai aktualu neįgaliųjų bendruomenei“, – pridūrė jis.

Pasak Prezidentūros, Sveikatos draudimo įstatymo projektas artimiausiu metu bus registruojamas Seime.

Vaistų priemokas valstybė dabar padengia pensinio amžiaus bei neįgaliems žmonėms, kurių mėnesio pajamų suma sudaro mažiau kaip 95 proc. praėjusių metų minimalaus vartojimo poreikio.

Anksčiau skelbta, kad prezidentas siūlo taikyti 100 proc. minimalaus vartojimo poreikio ribą, be to pajamas vertinti ne pagal praėjusių, o pagal einamųjų metų minimalaus vartojimo poreikių dydį.

Neįgaliųjų atstovai anksčiau yra sakę, jog vaistų kompensavimo sistema gaunantiems mažas pajamas yra labai reikalinga, tačiau taip pat ragino numatyti galimybę vaistus kompensuoti ir šiek tiek didesnes pajamas gaunantiems neįgaliesiems.

Trūksta rūpesčio neįgaliųjų teisėmis

Ketvirtadienį G. Nausėda su žmona Diana Nausėdiene nuotoliniu būdu bendravo su Kauno „Arkos“ bendruomenės vadovais ir nariais bei domėjosi bendruomenės gyvenimu, suaugusių žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įgalinimu, jiems ir jų šeimos nariams skirtų kokybiškų socialinių paslaugų plėtros ir prieinamumo didinimo būtinybe.

Pasak S. Krėpštos, Lietuvos rodikliai neįgaliųjų įtraukimo į visuomenę rodikliai yra gana prasti: tik trečdalis neįgaliųjų yra darbo rinkoje, tuo tarpu antra tiek jų skursta.

„Tą būtina spręsti kaip galima greičiau“, – sakė prezidento patarėjas.

Kauno „Arkos“ bendruomenės vadovas Gedas Malinauskas savo ruožtu ragino aktyviau spręsti neįgaliųjų problemas ir pasirūpinti, kad būtų užtikrintos jų teisės.

Pasak jo, šiuo metu vykdoma institucinės globos pertvarka, kai neįgaliesiems stengiamasi suteikti labiau individualizuotą pagalbą, vyksta labai lėtai ir fragmentuotai, o kai kuriuose rajonuose paslaugų neįgalieji sulaukia labai mažai.

Dar viena opi problema, pasak jo, yra Lietuvoje dažnas neįgaliųjų pripažinimas neveiksniais. G. Malinausko teigimu, tai sovietinis palikimas, nesuteikiantis neįgaliesiems apsaugos.

„Asmenys su intelekto negalia turi savo valią, jie gali spręsti, tik reikia atitinkamų priemonių kaip alternatyvioji komunikacija, supaprastinta kalba, simbolių kalba“, – pabrėžė jis.

Grupinio gyvenimo namų neįgaliesiems bendruomenės vadovo teigimu, didelė problema lieka ir neįgaliųjų įsidarbinimas. Jis ragino darbdavius įvertinti neįgaliųjų kuriamą unikalią pridėtinę vertę: jų atvirumą, nuoširdumą.

G. Malinauskas taip pat akcentavo, jog dar viena itin opi ir nediskutuojama problema yra tai, jog neįgalieji neturi savo teisių gynimo mechanizmo, panašaus į vaikų teisių apsaugos tarnybas, kurios kilus bėdai vertina situaciją ir kovoja už vaikų teises.

Jis pabrėžė, kad nors Lietuva tarptautinėmis sutartimis yra įsipareigojusi ginti neįgaliųjų teises, nėra tuo užsiimančios institucijos.

Ketvirtadienį minima tarptautinė neįgalių žmonių diena.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų