Pereiti į pagrindinį turinį

G. Nausėda su ekspertais aptarė, kokį poveikį turėtų mokami testai darbuotojams

2021-10-29 11:35

Šalies vadovas Gitanas Nausėda penktadienį su sveikatos ekspertais svarstė, kokį poveikį visuomenei ir pandemijos valdymui turėtų mokami koronaviruso testai darbuotojams.

G. Nausėda su ekspertais aptarė, kokį poveikį turėtų mokami testai darbuotojams
G. Nausėda su ekspertais aptarė, kokį poveikį turėtų mokami testai darbuotojams / I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Su Sveikatos ekspertų tarybos nariais buvo aptartos Vyriausybės iniciatyva Seime priimtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, numatančios, kad periodiškai testuotis turintys nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 dienos tai darytų savo lėšomis.

Prezidentas dar nėra paskelbęs sprendimo, pasirašys šias prieš savaitę Seimo priimtas pataisas ar vetuos. Nepasirašyti pataisų prašo opoziciniai socialdemokratai ir „darbiečiai“.

Kaip pranešė Prezidentūra, susitikimo metu ekspertai aptarė pataisų galimą poveikį testavimo prieinamumui, susirgimų kontrolei, žmonių apsisprendimui skiepytis. Taip pat buvo kalbama apie galimą įtaką žmonių elgsenai ir psichologinei būklei, sveikatos priežiūros prieinamumui.

Pranešime nurodoma, kad šiuo metu periodinis testavimas privalomas maždaug 120 tūkst. darbuotojų. Praplėtus privalomų testuotis profesijų ir veiklų sąrašą tokių dirbančiųjų skaičius galėtų išaugti iki maždaug 340 tūkst.

Sveikatos ekspertų tarybos narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė teigė, jog ekspertai konkrečios rekomendacijos prezidentui nepateikė, buvo išsakyta argumentų tiek už tokį siūlymą, tiek prieš.

„Mes nepriėmėm sprendimo, diskutavom su prezidentu visus „už“ ir „prieš“. Nebuvo niekas kategoriškai nei „už“, nei „prieš“, tiesiog mes diskutavom visus argumentus, nes tiek „už“ yra argumentų, tiek „prieš“, mes juos visus aptarėm, o prezidentas spręs“, – BNS sakė R. Kalėdienė.

Pasitarimo metu taip pat buvo apžvelgta esama COVID-19 pandemijos Lietuvoje situacija, susirgimų dinamika, hospitalizacijų, mirčių statistika bei pandemijos valdymo efektyvumas.

Vyriausybės inicijuotas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas Seimas priėmė prieš savaitę. Jos priimtos valdančiųjų balsais, dalyvaujant minimaliam Seimo narių skaičiui, kurio reikia priimti įstatymą, t. y. 71 parlamentarui.

Jei prezidentas pataisas pasirašys, jos įsigalios nuo gruodžio 1-osios.

Pataisų šalininkai Seime sako, kad atsisakantieji skiepytis negali būti toliau testuojami už tai mokant visų mokesčių mokėtojų pinigais, tuo metu priešininkai tvirtina, kad pataisos yra diskriminacinės ir dar labiau priešina visuomenę.

Pagal pataisas, sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, bus finansuojamas darbuotojo lėšomis arba, jei darbdavys sutiks – darbdavio lėšomis.

Išimtis būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas ir toliau bus finansuojamas iš biudžeto.

Vyriausybė teigia, kad tokia prievolė turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo COVID-19.

Vyriausybė yra sudariusi veiklos sričių sąrašą, kuriame esantys darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19, tai medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai. Tikrintis reikia kas 7–10 dienų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų