Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, šalies vadovas, siekdamas, kad valstybės gynybai ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui būtų sutelktos visos įmanomos priemonės, pasirašė dekretą, kuriuo teikia tokį siūlymą.

„Prisiimti tarptautiniai teisiniai apribojimai (...) apriboja Lietuvos ir jos teritorijoje veikiančių sąjungininkų gynybos pajėgumus, kovinę galią, mažina atgrasymo efektyvumą“, – rašoma pranešime.

Prezidentūra pažymi, kad iš NATO valstybių narių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija šiuo metu yra konvencijos narės.

Joje nedalyvauja JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam nutarimo projektui, kuriuo siūloma Lietuvai pasitraukti iš šios konvencijos ir kreipėsi į prezidentą su prašymu teikti parlamentui konvencijos denonsavimą.

Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Praėjusių metų liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.