„Policija turėtų įvertinti, koks tai yra atvejis, kas yra už tą atvejį atsakingas. Remiuosi logiška prielaida, kad tušinukas neįskrido pro langą ir neatsisėdo pats ten, kur atsisėdo, kažkas jį padėjo ir jame buvo įrašymo įranga“, – žurnalistams antradienį sakė šalies vadovas.
Taip jis kalbėjo policijai aiškinantis aplinkybes, kas paliko tušinuką su įrašymo įranga uždarame Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje.
Valdantieji teigia, jog taip pasielgė LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė, tušinuką su diktofonu numetusi ant žemės ir paspyrusi po stalu su ilga staltiese.
Įrenginys buvo perduotas Vadovybės apsaugos tarnybai, buvusiai patalpose, nes socdemų taryboje posėdžiavo premjerė Inga Ruginienė ir Seimo pirmininkas Juozas OIekas.
LRT administracija BNS nurodė, kad LSDP tarybos posėdį nušvietę žurnalistai neigia „darę bet kokius neteisėtus ar neetiškus veiksmus“.
Socialdemokratai iš anksto pranešė, kad tarybos posėdis bus uždaras, partijos nariai buvo paprašyti už durų palikti mobilius telefonus ir kitus išmanius įrenginius.
„Iš anksto buvo žinomos posėdžio sąlygos ir posėdis turėjo būti uždaras. Tai aš čia nematau kažkokio pasikėsinimo į laisvą žodį, čia aš matau laikymąsi tam tikrų taisyklių. Jeigu tų taisyklių nėra laikomasi, teisėsaugos institucijos turėtų tai įvertinti. Tai šioje vietoje aš siūlyčiau palaukti sprendimo, tam tikros informacijos ir tada jau daryti išvadas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Antradienį prie Seimo esančio protesto simbolio – buldozerio – antradienį pastebėtas priklijuotas lapas, kuriame nupieštas nuo krantinės į vandenį krentantis tušinukas ir užrašas „šnipinėjimas ≠ žodžio laisvė“.
Feisbuke šiuo maketu pasidalino ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kritikuodama LRT vadovybę dėl savo reakcijos į galimą neteisėtą informacijos rinkimą.
Panašų modifikuoto kelio ženklo simbolį jau kurį laiką naudoja ir protesto prieš LRT pataisas dalyviai bei organizatoriai, jį anksčiau buvo pasitelkę ir kultūrininkai.
„Kada prasideda politikavimas tame pačiame taške, kai nustatomas galimas pažeidimas, tai yra negerai“, – teigė G. Nausėda.
Kaip skelbė BNS, po kaltinimų E. Samoškaitė atsitraukė nuo iniciatyvinės grupės, rengiančios protestus dėl LRT įstatymo, bei sustabdė narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje.
Minima iniciatyvinė grupė penktadienį paskelbė neturinti pagrindo nepasitikėti E. Samoškaitės versija, neigiančia, jog ji padarė ką nors neetiško ar neteisėto, nors tvirtina, jog viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija kelia susirūpinimą.
LRT žurnalistai ir kita dalis žurnalistų bendruomenės protestuoja dėl Seime svarstomų įstatymo pataisų, keičiančių transliuotojo valdyseną. Jie teigia, kad pataisomis kėsinamasi į žodžio laisvę.
Šį šeštadienį sostinės Katedros aikštėje dėl to rengiamas dar vienas mitingas, o greta Seimo rūmų, tol, kol bus svarstomos LRT įstatymo pataisos, stovės protesto simbolis – buldozeris.
Iš LRT tarybos pasitraukus jo deleguotam nariui, prezidentas žada skirti nesusijusį su partijomis
Praėjusią savaitę iš LRT tarybos pasitraukus prezidento deleguotam nariui, G. Nausėda sako besirinksiantis iš kelių kandidatų ir skirsiantis nepriklausomą nuo politinių partijų asmenį.
„Aš norėčiau, kad tai būtų atranka, kad man būtų pateikti keli kandidatai, iš kurių aš galėčiau pasirinkti. Kaip ir anksčiau, ketinu skirti tokį žmogų, kuris nėra susijęs su politinėmis partijomis, yra daugiau galbūt iš tokios erdvės, kuri galbūt susijusi su teisėkūra, su teisiniais dalykais arba politologiniais dalykais, tačiau tai turėtų būti žmogus, kurio negalima būtų įtarti priklausomybe vienai ar kitai politinei jėgai“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.
Kaip skelbė BNS, iš tarybos pasitraukė šalies vadovo deleguotas Giedrius Jucevičius, jis į pareigas buvo paskirtas 2024 metais.
VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto mokslinių tyrimų vadovo kadencija LRT taryboje turėjo tęstis iki 2030 metų gegužės 12 dienos.
G. Jucevičius „Verslo žinioms“ teigė, kad atsistatydinimo priežastis – stipriai išaugęs LRT komitetų ir bendrai tarybos darbas.
Šiuo metu LRT tarybą iš viso sudaro 12 narių. Po keturis jos narius skiria prezidentas ir Seimas (du iš valdančiosios daugumos ir du iš opozicijos), dar keturis narius skiria Mokslo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija bei Lietuvos švietimo taryba.
Minėtos keturios visuomeninės organizacijos naujus LRT tarybos narius paskirs šių metų gegužę šešerių metų kadencijai.
(be temos)