„Iš tikrųjų, apmaudus nesusipratimas, kuris pasigirdo tikrai tokią atmintiną dieną, kurią visi dar kartą nusilenkiame ir atmintimi liekame prie aukų, kurias patyrė žydų tauta per Antrąjį pasaulinį karą“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas.

„Gaila, kad iš pakankamai kompetentingų ir didelę politinę atsakomybę turinčių žmonių kartais girdime tokius pasvarstymus, kurie dar labiau skaudina aukų artimuosius, mūsų partnerius, todėl tikiuosi, kad iš šito bus padarytos išvados, kad pono Rakučio nuomonė nereiškia partijos frakcijos arba Seimo nuomonės“, – pridūrė jis.

V. Rakutis, sulaukęs neigiamų vertinimo dėl komentaro, pasitraukė iš Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų.

Manau, kad buvo pateikta pakankamai komentarų, paneigimų iš partijos vadovo pusės, kad vis dėlto, atsiprašome už šį nesusipratimą ir prašome, nedarykite iš to skubotų išvadų.

Jo komentaru pasipiktino ir konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, nuo kolegos žodžių atsiribojo ir konservatorių frakcija Seime.

„Manau, kad buvo pateikta pakankamai komentarų, paneigimų iš partijos vadovo pusės, kad vis dėlto, atsiprašome už šį nesusipratimą ir prašome, nedarykite iš to skubotų išvadų“, – teigė prezidentas G. Nausėda.

V. Rakutis penktadienį atsiprašė „visų žmonių, kurie pasijuto įžeisti, savo kolegų, partijos vadovybės ir narių, draugiškų šalių diplomatų ir piliečių, kad šios interpretacijos sujaukė tarptautinei holokausto dienai būdingą rimtį“.

Parlamentinės Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas  trečiadienį paskelbtame tekste kalbėdamas apie nacių kolaborantus pasisakė ir apie žydų kolaboravimą su nacių ir sovietų režimais.

„Bet kaip gi su tais talkininkais? Kas tie žmonės, kurie perima baisias idėjas? Ar tai lietuvių tautos lyderiai, tokie kaip pirmasis savanoris Kazys Škirpa ar generolas Vėtra? O gal Antanas Smetona? Nepaisant didelio pastarųjų metų ažiotažo, niekaip nepavyko įrodyti, kad holokaustą organizavo jie. Ne, tai visai kiti žmonės, dažnai neišsilavinę, linkę pasijusti svarbiais gavę šautuvą į rankas, kartais stipriai nukentėję nuo 1941 m. sovietinių represijų, kartais aklai vykdę įsakymus. Jie panašūs į stribus. Pažinkime juos, supraskime, kodėl jie taip darė. Juk holokausto vykdytojų netrūko ir pačių žydų tarpe, ypač getų savivaldos struktūrose. Mes turime garsiai įvardinti šiuos žmones ir pasistengti, kad panašių į juos neatsirastų vėl. Bet taip pat atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokios idėjos paskatino daliai žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. Kartais priežasčių suvokimas leidžia suprasti ir pasekmes, nors ir nepateisina poelgių“, – rašė V. Rakutis.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pareikalavo Generalinės prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo ir iškraipymo.

Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Izraelis daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus.