Siekiant ekonomikos augimo, Vyriausybė turi efektyviai valdyti jos kontroliuojamas įmones bei užbaigti darbo santykių reformą, teigia prezidentė. Dalia Grybauskaitė taip pat mano, jog reikia reformuoti švietimo sistemą.

Laukia dėmesio valstybės įmonėms

„Užtikrinti stabilaus ūkio augimą vis vien reikės, o tai reiškia garantijas žmonių pensijų ir darbo užmokesčio augimui. To reikia, nes mūsų regione kol kas tiek atlyginimai, tiek pensijos yra vieni žemiausių. Tam užtikrinti reikia Vyriausybei skirti daugiau dėmesio valstybės įmonių veiklos efektyvumui užtikrinti, kokybiškų reformų užbaigimui ir ypač Darbo kodekso srityje, darbo užimtumo, valstybės tarnybos, sveikatos ir švietimo srityse“, - metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentė.

Anot jos, reikia reformuoti profesinį mokymą, ir prezidentė yra pasirengusi teikti tam būtinas įstatymų pataisas.

„Lietuva jau įžengė į naują savo ekonomikos vystymo laikotarpį, kai tampa pagrindiniu tikslu inovacijos ir aukštosios technologijos. Todėl ši kryptis yra pati perspektyviausia šaliai, kurie neturi savo energetinių ir kitokių resursų, o žmones ir jų išsilavinimą. Todėl šioje srityje irgi imsiuosi iniciatyvų ir teiksiu mokslo ir inovacijų politikos krypčių projektą. Žinome, kad mūsų verslui ir mūsų ekonomikai trūksta kvalifikuotų specialistų. Būtina taip pat investuoti į profesinio mokymo reformavimą, esu pasirengusi čia taip pat teikti teisines iniciatyvas“, - teigė D.Grybauskaitė.

Vertina V. Vasiliausko profesionalumą

Prezidentė teigia nematanti priežasčių, kodėl turėtų nesiūlyti Vito Vasiliausko antrai Lietuvos banko vadovo kadencijai.

„Vertinu gerai, nes tai profesionalus žmogus, dirbęs praktiškai visą savo karjerą Finansų ministerijoje, taip pat ir viceministru. Matome, kad euro įvedimas taip pat įvyko sklandžiai, praktiškai sklandžiausiai iš visų 19-os valstybių patirties. Taigi, bent jau aš asmeniškai neturiu jokių priežasčių, kodėl negalėčiau arba nenorėčiau teikti jo antrai kadencijai“, - ketvirtadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė Dalia Grybauskaitė.

Prezidentės į postą prieš 5 metus pasiūlyto V.Vasiliausko kadencija baigiasi šiemet balandį - centriniam bankui jis vadovauja nuo 2011 metų balandžio 16 dienos.

Finansų viceministru V.Vasiliauskas dirbo 2001-2004 metais, po to jis dirbo advokatų kontoroje „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ (dabar „Valiūnas Ellex“), be to, jis yra dirbęs Mokesčių inspekcijoje, Finansų ministerijoje, dalyvavo Lietuvos derybose su Europos Sąjunga darbo grupės veikloje.

V.Vasiliauskas 2009 metų pavasarį du mėnesius dirbo D.Grybauskaitės rinkimų kampanijos vadovu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas skiriamas penkerių metų kadencijai. Kadencijų skaičius neribojamas.

Atsiribojo nuo teiginių apie naują instituciją

Šios savaitės pradžioje teigusi, kad po tragedijos Kėdainiuose reikia kurti naują Vaiko teisių apsaugos inspekciją, ketvirtadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė atsiribojo nuo šių savo teiginių.

„Niekada nesu pasakiusi: institucijos papildomai kaip tokios“, - metinėje spaudos konferencijoje sakė šalies vadovė.

„Aš pasakiau - naujos funkcijos, inspekcinės. Šitą funkciją gali perimti bet kuri institucija, kuri jau dabar yra sukurta“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Svarstymų vaiko teisių apsaugos klausimais imtasi, kai praėjusį savaitgalį vyras Kėdainių rajone, įtariama, nužudė su savo vaikus įmetęs juos į šulinį.

Pirmadienį Prezidentūroje surengusi pasitarimą su politikais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais D.Grybauskaitė pasiūlė steigti Vaiko teisių apsaugos inspekciją.

„Manyčiau, kad galėtų būti įsteigta institucija, kaip, pavyzdžiui, vaikų teisių apsaugos inspekcija, kuri galėtų ir padėti savivaldai, ir teikti metodologinę pagalbą, bet taip pat ir kontroliuoti, nes dabar matome visišką atsakomybės stoką, nežinojimą tiksliai, kas ir kokiais kriterijais remiantis gali priimti sprendimą, pavyzdžiui, paimti vaikus iš labai agresyvios aplinkos šeimose“, - žurnalistams sakė šalies vadovė.

Prezidentės spaudos tarnybos pranešime po susitikimo pirmadienį taip pat buvo nurodyta, kad D.Grybauskaitė „pasiūlė steigti Vaiko teisių apsaugos inspekcijos steigimą, kuri pateiktų savivaldybėms vaiko teisių apsaugos priemones ir jas kontroliuotų“.

Spaudos konferencijoje ketvirtadienį ji taip pat sakė, kad dėl tragedijos Kėdainių rajone atsakomybė tenka visiems ir suversti kaltę kokiai nors vienai institucijai būtų „nelabai produktyvu“ ir „beprasmiška“. Ji sakė, jog dabar svarbiau dėmesį skirti sprendimams, kad tokių įvykių išvengtume.

„Kad kaimynai ko nematė, kad socialiniai darbuotojai bando dabar pasislėpti už popierių ir ataskaitų, kad buvo viskas tvarkoje (...) - kai lenda tokios detalės, matome, kad daugelis tiesiog kažko nepadarė iki galo, o paskui mėgina pasislėpti ir ginti savo mundurą. Bet tai yra labai daugelio struktūrų bendra atsakomybė, tai mūsų kiekvieno atsakomybė, tame tarpe ir bendruomenių, ir kaimynų, ir seniūnų, ir mūsų visų, ir politikų“, - sakė Lietuvos vadovė.

Ji taip pat žadėjo teikti pataisas, kurios padėtų kovoti su alkoholizmu, kuris tampa nelaimių priežastimi.

„Iššūkis išlieka alkoholizmas, čia taip pat būtini sprendimai, esu pasirengusi taip pat teikti atitinkamas pataisas“, - sakė ji.

Paklausta, ar planuoja konkrečias pataisas, kurios labiau ribotų alkoholio pardavimą ir reklamą, prezidentė pabrėžė, jog yra prieš „drastiškas priemones“.

„Mes mėginsime kartu su ministerija žiūrėti, ką galima pateikti - ne ieškoti kažkokių drastiškų priemonių, reikia veiksmingų priemonių, kad jos tikrai veiktų. Kad neugdytume šešėlinio alkoholio biznio ir kad negrįžtume į sovietinius laikus, kada visi eidavo į pirmą aukštą daugiabučiame name pas kažką į svečius, kad gautų, ko nori ir bijo. Išties reikia žiūrėti veiksmingų priemonių, esame pasirengę tai daryti“, - kalbėjo ji.

Atkreipė dėmesį į Rytų Lietuvą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipia dėmesį, kad Rytų Lietuvai reikės skirti papildomą finansavimą, nes šalį suskirsčius į du statistinius regionus siekiant neprarasti dalies Europos Sąjungos (ES) paramos būtent šie rajonai nukentės.

Pasak šalies vadovės, įvertinus situaciją, papildomą paramą Rytų Lietuvai reikės skirti iš vidaus resursų.

„Jautrumai yra tokie – Vilniaus apskrityje, mūsų Rytų Lietuvoje, yra regionų, kurie labai atsilikę, kuriems finansiškai pagalba turėtų būti didinama. Todėl kviečiu tiek Seimą, tiek Vyriausybę, atsižvelgiant į šią aplinkybę, vėl grįžti prie idėjos, kad Rytų Lietuvai reikalingos specialios programos ir papildomas finansavimas“, – metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė D.Grybauskaitė.

Didesnį finansavimą Pietryčių Lietuvai žada ir premjeras Algirdas Butkevičius.

„Pietryčių Lietuvai numatyti europiniai pinigai, yra net regioninė atskira programa, kuri apima Pietryčių Lietuvos keletą rajonų, jos įgyvendinimas turi prasidėti jau šiais metais“, – trečiadienį radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė Vyriausybės vadovas.

„Ši programa yra su didesniu finansavimu, jeigu kalbame apie kultūrinį sektorių, infrastruktūrinį sektorių, švietimo sektorių. Specialiai tos lėšos galės būti bus panaudotos tik šio regiono žmonėms“, – pabrėžė jis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė planams šalį perskirti į Sostinės regioną iš Vilniaus apskrities savivaldybių bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių. Šis sumanymas aiškinamas tuo, kad 2017 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui viršys 75 proc. ES vidurkio ir 2021-2028 metais Lietuva bus priskirta pereinamojo laikotarpio regionams, dėl to jai gali būti skirta mažiau ES paramos.

Teritorinių vienetų perskirstymas, išskiriant labiausiai ekonomiškai išvystytą teritorinį vienetą – Vilniaus apskritį, reikštų, kad parama po 2020 metų nebūtų sumažinta iki 60 proc. dabartinio lygio. Kaip pažymi prezidentė, į šį išsivysčiusį regioną pateks visa Vilniaus apskritis, nors čia yra skurdžiai gyvenančių rajonų.

„Nuo naujosios finansinės perspektyvos, jei Europos Komisija sutiks į Lietuvą investuoti kaip į du pagalbos gavimo regionus, būtent šie regionai, Rytų Lietuvos regionai, labiausiai nukentės finansiškai. Todėl Lietuva turi pati iš savo nacionalinių resursų sukurti kompensacinius mechanizmus ir programas“, – pabrėžė šalies vadovė.

Pasak vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio, neperskirsčius regionų Lietuva gali prarasti 2,7 mlrd. eurų paramos.

Vidaus reikalų ministerija yra aiškinusi, kad regionų perskirstymas neturėtų įtakos rinkimams, vietos savivaldai ar valstybės institucijoms, jis paveiktų tik statistikos  rinkimą - ji būtų renkama pagal naujai suformuotus regionus.

2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvai skirta beveik 8,5 mlrd. eurų ES paramos, iš kurių 4,6 mlrd. eurų skirta mažiau išvystytų regionų plėtrai.

Dėl finansų ministro tarsis su premjeru

Prezidentė sako, kad naujas finansų ministras turėtų būti socialdemokratas, tačiau ji kol kas neatsako, ar į postą, likus 5 mėnesiams iki rinkimų, bus paskirtas nuolatinis ministras. Dėl to, kas ir kaip galėtų pakeisti finansų ministrą Rimantą Šadžių, jei jis bus paskirtas į Europos Audito rūmus, prezidentė tarsis su premjeru.

„Čia tikrai turėsiu kalbėti su socialdemokratais, tuo labiau, kad mes matysime situaciją, jeigu bus patvirtinas ponas Šadžius į Audito rūmus kokiems penkiems mėnesiam iki rinkimų, gali reikėti iki naujo ministro po rinkimų atsiradimo penkių mėnesių laikotarpiui kažkokio žmogaus. Žiūrėsime, kaip spręsime, kiek žinau, pagal koalicinę sutartį tai vis tiek išlieka socialdemokratų rankose ir kalbėsiu su premjeru“, - metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Dalia Grybauskaitė.

„Pirmiausiai aš apie Šadžių ir jo kandidatūrą sužinojau gerokai vėliau negu buvo diskusijos viešojoje erdvėje. Antra, balsavimas buvo slaptas, 106 balsavo. Net jeigu ir teoriškai mėgintume paskaičiuoti, kad susitarimas buvo su socialdemokratais, jų tėra Seime tik 39“, - į klausimą, ar tai, kad R.Šadžiaus kandidatūrai ji pritarė tik po generalinio prokuroro paskyrimo, nebuvo politiniai mainai.

Nutarimo projektą, kuriuo R.Šadžių siūloma skirti į Europos Audito Rūmų narius, Vyriausybės kanceliarija pateikė gruodžio pabaigoje - praėjus dienai po to, kai Seimas patvirtino prezidentės teiktą kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį.

Premjeras Algirdas Butkevičius, paklaustas, ar tai buvo politiniai mainai, tuomet tai neigė. Spalį jis yra teigęs, kad R.Šadžius būtų kompetentingas dirbti Europos Audito Rūmuose, tačiau tikino, kad kandidatūra tuomet dar nebuvo suderinta.

ES derybos su Britanija „nebus paprastos“

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė prognozuoja, kad Britanijos derybos dėl reformų Europos Sąjungoje (ES) prieš planuojamą referendumą dėl tolesnės narystės bus sudėtingos, o pirminius Londono pasiūlymus dėl išmokų imigrantams ribojimo pavadino diskriminaciniais.

„Diskriminaciniai siūlymai prieštarauja ne tik principams, bet ir europinėms direktyvoms, ir manau, kad nebus taip paprasta gauti tokį sutikimą“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentė.

Ji teigė remianti britų premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) pasiūlymus dėl ES efektyvumo didinimo ir biurokratijos mažinimo, tačiau sakė „tikrai nesutiksianti“ su diskriminacija.

Britų vyriausybės vadovas siūlo nemokėti socialinių  išmokų atvykėliams iš kitų Bendrijos narių pirmuosius ketverius  jų gyvenimo Britanijoje metus. Tai gali būti aktualu ir Britanijoje gyvenantiems emigrantams iš Lietuvos. 2011 metų surašymo duomenimis, Anglijoje gyveno daugiau nei 95 tūkst. lietuvių, Londone - beveik 40 tūkst.

D.Grybauskaitė neatsakė į žurnalisto klausimą, ar britų pasiūlymų įgyvendinimas stabdytų „protų nutekėjimą“ iš Lietuvos: „Aš negalėčiau atsakyti į šį klausimą taip, kaip jūs suformulavote, aš tik noriu pasakyti principinę vieną nuostatą - negali būti diskriminacinio požiūrio į mūsų žmones“.

D.Cameronas referendumą žada surengti iki 2017 metų pabaigos, kai kurie stebėtojai prognozuoja, kad balsavimas įvyks dar šiemet. Premjeras žada agituoti už pasilikimą ES, jei prieš tai pavyks susitarti dėl reformų Bendrijos viduje.

Naujienų agentūra „Reuters“ neseniai skelbė, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) sutiktų su mažesnėmis išmokomis emigrantams, jei būtų numatyti didesni gynybos pajėgumai regione. Pats ministras vėliau teigė, kad jo interviu buvo neteisingai interpretuotas ir pabrėžė, kad Varšuva nesutinka su Londono pasiūlymais.

„Aš, kaip valstybės prezidentė, negaliu komentuoti atskirų šalių užsienio reikalų ministrų pasisakymų. Užsienio politikoje, kaip ir Lietuvos vidaus politikoje, kaip ir savo asmeniniame gyvenime, nenaudoju mainų politikos jokiomis temomis. Saugumo garantijos yra mūsų visų NATO partnerių susitarimo reikalas ir čia negali būti nei mainai, nei kokie kiti neskaidrūs atvejai“, - sakė prezidentė.

„Lukoil“ atstovų šalyje vis tiek išliks

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad milijonine bauda už konkurencijos pažeidimus nubaustam Rusijos koncernui „Lukoil“ nusprendus pasitraukti iš Lietuvos, bendrovės, kurios pinigais, jos žodžiais, finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje, atstovų šalyje vis tiek išliks.

„Manau, kad „Lukoil“ emisarų turime ir be paties „Lukoil“, - paklausta, ar koncerno sprendimas parduoti Lietuvoje valdomą degalinių tinklą sumažins jo įtaką šalyje, ketvirtadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė D.Grybauskaitė.

2014 metų rugsėjį, komentuodama siūlymą mažinti baudas didelėms įmonėms, D.Grybauskaitė teigė, kad tokiu būdu pataisų autoriai prisideda prie Rusijos „karinės agresijos Europoje“. Ji siūlytas įstatymo pataisas vetavo.

„Būtent „Lukoilo“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje. Tie, kas pasiūlė pataisas, pasirengę finansuoti tankus, kurie gali atsirasti prie mūsų sienų arba jau yra prie mūsų sienų?“, - 2014-ųjų rugsėjį kalbėjo prezidentė.

„Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas praėjusių metų pabaigoje pareiškė, kad bendrovė parduoda Lietuvoje ir Latvijoje valdomus degalinių tinklus dėl, pasak jo, antirusiškų nuotaikų Lietuvoje ir Latvijoje.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS anksčiau teigė, kad sprendimą galėjo lemti politinė situacija, tačiau ji nebuvo pagrindinis motyvas - daugiausiai tai lėmė pasikeitusi padėtis naftos rinkoje, smarkiai kritus naftos kainoms, o kartu ir Rusijos naftos kompanijų pajamoms.

Konkurencijos taryba 2014 metų gegužę bendrovei „Lukoil Baltija“ už 16 degalinių perėmimą be tarybos leidimo skyrė 3,4 mln. eurų baudą.

Už nuolatinę privalomąją karo tarnybą

Privalomoji karo tarnyba Lietuvoje turėtų būti nuolatinė, o ne penkeriems metams, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Karinėje srityje ir toliau laikausi nuomonės, kad Lietuva turi turėti ilgalaikėje perspektyvoje mišrią kariuomenę, tai yra (turi būti) šauktinių sistemos tęstinumas. Šauktinių kariuomenė kartu su profesionaliąja turi tapti ne išimtimi, (pasižymėti) ne periodiškumu, o pastovumu. Tai yra Lietuvoje turėtų būti mišri kariuomenė. Tai yra efektyviausias, pigiausias vidutinio dydžio šalies variantas“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Prezidentūroje sakė valstybės vadovė, kuri yra ir šalies vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė.

Pernai Valstybės gynybos taryba priėmė sprendimą penkeriems metams grąžinti šauktinius į kariuomenę. Siekiant užpildyti rezervą kasmet nuo 2015-ųjų ketinama pašaukti po 3-3,5 tūkst. 19-26 metų jaunuolių. Tačiau dabar politikai svarsto, kad privalomoji karo tarnyba turėtų tapti nuolatinė.

Tokiai pozicijai nepritaria krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas. Jis yra už profesionalią kariuomenę. Anot ministro, tik po 2-3 metų reikėtų spręsti, ar verta grąžinti šauktinius ilgesniam nei penkerių metų terminui.

„Ministras išsako savo asmeninę nuomonę, o kaip ministras jis vykdo Valstybės gynimo tarybos sprendimus“, – ketvirtadienį pareiškė prezidentė, paklausta apie nuomonių skirtumus.

VGT praėjusiais metais nusprendė atnaujinti šaukimą į kariuomenę penkerių metų laikotarpiui. Prezidentė pernai vasarį po VGT posėdžio taip pat sakė, jog privalomoji karo tarnyba atnaujinama laikinai: „Būtina laikinai penkerių metų laikotarpiu atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą“.

Ketvirtadienį per spaudos konferenciją šalies vadovė taip pat akcentavo, kad būtina išlaikyti stabilų krašto apsaugos finansavimo didėjimą, modernizuoti kariuomenę.

Pasak prezidentės, į saugumą investuojama atsakingai ir rimtai. Tikimasi, kad 2016 metais išlaidos gynybai sieks beveik 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

D.Grybauskaitė per spaudos konferenciją sakė, kad svarbus lieka ir atsparumas dezinformacijai.

Neskuba kritikuoti „darbiečių“ ministrių

Didžiausių permainų švietimo ir socialinės apsaugos srityse besitikinti prezidentė Dalia Grybauskaitė neskuba kritikuoti „Darbo partijos“ deleguotų ministrių Algimantos Pabedinskienės ir Audronės Pitrėnienės sakydama, kad permainoms trukdo ir finansų stygius, ir pasipriešinimas savivaldybėse.

„Socialinėje srityje yra daug užsisenėjusių bėdų. Noriu pasidžiaugti, kad po truputį su Socialinių reikalų ir darbo ministerija mes susitariame, ypač dėl vaikų globos srities, globos namų palaipsniui reformavimo.Iš tikrųjų, žingsnelis po žingsnelio yra daromi procesai - gal ne taip greitai ir radikaliai, kaip visi norėtumėme“, - žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Anot jos, kad pertvarka stringa nes yra juntamas ir pasipriešinimas savivaldoje „iš inercijos“ ir siekiant išsaugoti darbo vietas.

D.Grybauskaitė sutiko, kad švietimo sistema, ypač aukštasis mokslas, taip pat laukia permainų, tačiau švietimo ir mokslo ministrei A.Pitrėnienei kol kas priekaištų neturėjo.

„Švietimo ministrė dirba neseniai, klausimų ten yra irgi daug, daug kas remiasi į pinigus, todėl labai kritiškai nenorėčiau vertinti, tik norėčiau pasakyti, kaip ir anksčiau minėjau: labai daug nesitikiu iš šitos Vyriausybės, ypač priešrinkiminiu laikotarpiu, nors sferos kaip švietimas ar socialinė sritis išlieka tos, į kurias reikėtų investuoti daugiausia, ypač reformų prasme“, - sakė D.Grybauskaitė.

Anksčiau prezidentė vengė susitikimų su Darbo partijos atstovais, išskyrus parlamento vadovę „darbietę“ Loretą Graužinienę. Žurnalistų paklausta, ar jos dar pernai birželį vykęs susitikimas su partijos vairą perėmusiu Valentinu Mazuroniu reiškia pasikeitusį požiūrį į „darbiečius“, šalies vadovė teigė esanti nešališka visų partijų atžvilgiu ir nebendraujanti tik su teisiamais politikais.

„Nesusitinku tik su tais žmonėmis, kurie yra teisiamųjų suole, todėl su kai kuriais vadovais tuometiniais iš Darbo partijos ir nesusitikinėjau“, - sakė D.Grybauskaitė.