Tai šalies vadovė sakė Seime skaitydama paskutinį savo metinį pranešimą.

Politikos ekspertų teigimu, šios pastabos gali būti vertinamos kaip kritika premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyvoms ir įspėjimas išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai dėl dialogo su Rusija ir Baltarusija.

„Šliaužiančios grėsmės“

„Nebrandūs politiniai sprendimai ir pareiškimai dėl bendradarbiavimo su priešiškomis valstybėmis gali tapti šliaužiančiomis grėsmėmis, kurios pavers mus įkaitais, kai reikės rinktis tarp blogai ir labai pavojinga“, – sakė prezidentė.

Ji nepaminėjo nei konkrečių priešiškų valstybių, nei konkrečių pareiškimų. Pastaraisiais metais D. Grybauskaitė griežtai kritikavo Rusiją ir Baltarusiją ir nepritarė dialogui su šiomis šalimis.

Metiniame pranešime šalies vadovė teigė, kad Lietuvos užsienio politika yra grįsta „vertybėmis ir pasitikėjimu, o ne baime ar nuolankumu“.

„Tarptautinė tvarka keičiasi ir mums reikia išlaikyti vertybinį stuburą. Tai visada atsipirks labiau nei mėginimas kam nors įtikti“, – sakė prezidentė.

D. Grybauskaitė tikino, kad Lietuva turi siekti Baltarusijoje netoli sienos statomos Astravo atominės elektrinės „uždarymo apskritai“.

Žinia G. Nausėdai?

Vadovaujant D. Grybauskaitei, Lietuva buvo viena iš didžiausių Rusijos kritikių Europos Sąjungoje (ES), o pastaruoju metu blokavo derinamus Minsko susitarimus su ES ir NATO.

Prezidentė laikėsi pozicijos, kad dialogas su Baltarusija aukštu lygiu nėra prasmingas dėl jos ryšių su Rusija ir Astravo atominės elektrinės.

Tiek premjeras S. Skvernelis, tiek išrinktasis prezidentas G. Nausėda yra atviresni dialogui su Baltarusija. Jie akcentuoja Lietuvos interesą bandyti išlaikyti Baltarusijos savarankiškumą ir užtikrinti atominės elektrinės saugumą.

S. Skvernelis taip pat yra siūlęs atnaujinti politinius kontaktus su Rusija, nors pabrėžė, kad tvirtai palaiko sankcijas Maskvai dėl intervencijos Ukrainoje.

„Aš spėčiau, kad prezidentės pastabos yra nuoroda į kai kurais premjero idėjas dėl bendradarbiavimo su Baltarusija ar politinių kontaktų su Rusija, ir galbūt tuo pačiu perspėjimas išrinktajam prezidentui apie tokių iniciatyvų galimas rizikas“, – BNS antradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Valdžios veiksmai sumažino pasitikėjimą Lietuva

Prezidentė tvirtina, kad valdžios veiksmai smarkiai sumažino investuotojų pasitikėjimą Lietuva.

„Naujausi tyrimai atskleidė neraminančią tiesą – per pastaruosius dvejus metus smarkiai krito investuotojų pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika. Neigiamai jų nuotaikai didžiausią įtaką turėjo kontraversiški valdžios sprendimai ir pareiškimai“, – antradienį skaitydama paskutinį metinį pranešimą Seime pareiškė D. Grybauskaitė.

Ji ragino valdančiuosius neprisidaryti bėdų „vien dėl to, kad kyla noras ar entuziazmas daryti ką nors kitaip, griauti, o ne kurti“.

Prezidentė sukritikavo iniciatyvas įvesti „vaučeriais“ vadinamų maisto kuponų sistemą, perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną, pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą, mokytojų apmokėjimo modelį ir gydymo įstaigas.

„Draudimai ir apokaliptiniai scenarijai, kurpiami dalies, dalies valdančiųjų, kelia nerimą ne tik užsienio investuotojams. Tai pasmerkia šalį nesibaigiantiems eksperimentams vaučeriais, pensijų pakopomis, švietimo modeliais, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis“, – kalbėjo šalies vadovė.

D. Grybauskaitė taip pat paragino politikus užbaigti švietimo pertvarką, nes žmonės laukiant aiškumo ir stabilumo, reformos „negali tęstis ketvirtį amžiaus“.

„Eksperimentuodami savo vaikais rizikuojame šalies ateitimi“, – sakė ji.

Užuomina G. Nausėdai apie tylintį prezidentą

D. Grybauskaitė sako, kad kai kurie politikai iš jos įpėdinio Gitano Nausėdos tikėsis tylos ir pritarimo, tačiau žmonės nori jų interesus ginančio vadovo.

„Nors kai kurių politikų svajonė – tylintis ir su viskuo sutinkantis, „dyrpt“ netrukdantis prezidentas, žmonės nori jų interesus, konstitucines ir žmogiškąsias vertybes ginančio vadovo“, – metiniame pranešime Seime sakė šalies vadovė.

„Tikiuosi, kad naujasis prezidentas pateisins Lietuvos žmonių lūkesčius ir to jam nuoširdžiai linkiu“, – pridūrė kadenciją baigianti prezidentė.

Pasak D. Grybauskaitės, prezidento ir Europos Parlamento rinkimai parodė, kad žmonės išmoko „galvoti savo galva, mūsų pasirinkimus vis mažiau lemia oligarchinės įtakos ar pigūs populistiniai pažadai“.

Nepriklausomas ekonomistas G. Nausėda prezidento rinkimuose gegužės 26 dieną gavo daugiau kaip 65 proc. balsų.

Paragino atverti registrų duomenis visuomenei

D. Grybauskaitė antradienį dar kartą paragino valdžią atverti registrų duomenis visuomenei.

Skaitydama metinį pranešimą Seime šalies vadovė teigė, kad politikai neturi pateisinti „valstybinio duomenų verslo“ su neskaidriais įkainiais ir nekontroliuojamais informacijos srautais.

„Naujoji nafta šiandien yra ne tik žmogaus protas, bet ir duomenys“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Todėl kuo ilgiau trypčiosime dėl atvirų duomenų politikos, pateisindami valstybinį duomenų verslą su neskaidriais įkainiais ir nekontroliuojamais informacijos srautais, tuo labiau atsiliksime nuo pasaulio tempo“, – pridūrė ji.

Prezidentė ne pirmą kartą ragina atverti registrų duomenis visuomenei.

Ji yra sakiusi, kad atvira duomenų prieiga darytų teigiamą poveikį ekonomikai, inovacijų ir verslo plėtrai, valstybės pažangai ir prisidėtų mažinant korupciją.

Nuo šių metų pradžios yra sudaryta galimybė visų valstybės registrų duomenis nemokamai gauti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms.

Pernai buvo kilusios diskusijos dėl duomenų teikimo žurnalistams.

Registrų centras 2018-ųjų rugsėjį buvo nutraukęs daugelį metų galiojusią praktiką pagal žurnalistų užklausas neatlygintinai pateikti registrų duomenis.

Valstybės įmonės vadovybė tuomet teigė, kad tokiam duomenų teikimui nebuvo teisinio pagrindo. Žurnalistų bendruomenė tvirtino, kad taip nepagrįstai apribota žiniasklaidos laisvė gauti informaciją iš valstybės.

Kiek vėliau Vyriausybė patvirtino laikiną tvarką duomenims neatlygintinai teikti, tačiau nuolatines duomenų teikimo taisykles įteisinantis įstatymo projektas Seime nepasiekė priėmimo stadijos.

Valdantiesiems –  kritika dėl chamizmo ir draudimų politikos

D. Grybauskaitė antradienį sukritikavo politikus dėl „rietenų ir politinio chamizmo“ bei draudimų politikos, sakydama, kad tai skatina visuomenės nepasitikėjimą valdžios institucijomis.

Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas, karinga arogancija veda į destrukciją.

„Rietenos ir politinis chamizmas negali tapti lietuviško parlamentarizmo tradicija, kurioje nelieka vietos rimtai diskusijai ir gilesnei problemos analizei,“ – skaitydama paskutinį metinį pranešimą sakė kadenciją baigianti šalies vadovė.

Ji teigė pasigendanti politinės kultūros ir politikų susikalbėjimo, tačiau kartu užsiminė stebinti politinių partijų atsinaujinimą ir stiprėjimą.

„Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas, karinga arogancija veda į destrukciją“, – antradienį Seime kalbėjo D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, konstruktyvus darbas tampa neįmanomas, kai politika susmulkėja iki primityvaus kritikų persekiojimo, kai politinę kultūrą pakeičia raumenų demonstravimas, „kai žmonės ignoruojami, o oponentai šantažuojami“.

„Aukščiausiu lygiu demonstruojama nepagarba žmogui, jo teisėms ir laisvėms neprideda pasitikėjimo nei valstybe, nei demokratija. Iš nepasitikėjimo gimsta kalba, kuria nesusišnekame“, – kalbėjo valstybės vadovė pabrėždama būtinybę keistis ir tobulėti.

Tradicinės partijos, D. Grybauskaitės teigimu, atlaikiusios išbandymą savivaldos rinkimais teikia vilties, kad partinė sistema stabilizuojasi – apsivalė ir įsileido naujų žmonių.

„Parlamentinės partijos, drąsiau atsivėrusios jaunimui, žengia į kokybiškai naują raidos etapą“, – pažymėjo ji.

Politikoje, pasak prezidentės, vyksta ne tik kartų, bet ir vertybių kaita.

„Nors mūsų demokratija turi trūkumų ir iki Skandinavijos šalių dar reikia pasitempti, pasaulis mus traktuoja

kaip europietišką, demokratišką ir teisinę valstybę, o mūsų miestus vadina kosmopolitiškais ir moderniais“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Jos nuomone, žmonių sąmoningumas gerokai peraugo politikų brandą, o pastarųjų siūlomi ribojimai ar draudimai neskatina pažangesnio vystymosi.  

„Paprastas žmoniškumas ir politikoje, ir tarpusavio santykiuose gali padaryti stebuklus. Tijūno bizūnas ir nurodymai, ką valgyti, kada gerti, kur gydytis ir su kuo susitikinėti, laisvos ir darnios visuomenės nesukurs“, – pabrėžė ji.

D. Grybauskaitės kadencija baigiasi liepos 12 dieną.