Taip LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Be to, pabrėžia ji, būtina grąžinti šildymo lengvatą: „Branginti šildymą tikrai nėra prasmės – tai į biudžetą daug neatneša, be to, vis dėlto tai kainos kėlimas, kuris, augant ekonomikai, neturi nei politinės, nei ekonominės prasmės.“

– Sekmadienį prasideda naujoji Seimo sesija, dar šią savaitę susitiksite ir su Seimo valdyba. Kokie rudens tikslai?

– Politinis sezonas bus įdomus ir sudėtingas, nes sprendžiami koalicijos klausimai – kiek ji bus stabili, o kiek ne. Ir socialdemokratai, matome, truputį blaškosi. Taigi ir vyriausybei, ir valdantiesiems nebus lengva priimti svarbius sprendimus, reikės mokytis ir derybų meno, ir susitarimų, ko didele dalimi nebuvo daroma pačioje pradžioje, pernai, ir ankstesnėje sesijoje. Taigi gyvenimas mokys naująją koaliciją ir vyriausybę tapti tikrais politikais, todėl užduotys Seimo sesijai bus labai politinės.

Branginti šildymą tikrai nėra prasmės – tai į biudžetą daug neatneša, be to, vis dėlto tai yra kainos kėlimas, kuris, augant ekonomikai, neturi nei politinės, nei ekonominės prasmės.

Rudenį visada būna biudžetas, o šį kartą mums reikia ir socialiai orientuoto, ir saugumą užtikrinančio biudžeto. Ir aš ieškosiu sutarimo su įvairiomis frakcijomis ir įtikinėsiu, kad biudžetas yra svarbus, kad Lietuva negali leisti kitų metų pradžioje sulaikyti pensijas ar atlyginimus, be to, būtina užtikrinti mūsų gynybinį saugumą. Jau ir dabar vyriausybė kalba apie pensijų, atlyginimų didinimą. O aš norėčiau priminti dar ir savo spaudimą vyriausybei, kad ir toliau laikausi nuomonės, jog būtina grąžinti šildymo lengvatą. Branginti šildymą tikrai nėra prasmės – tai į biudžetą daug neatneša, be to, vis dėlto tai yra kainos kėlimas, kuris, augant ekonomikai, neturi nei politinės, nei ekonominės prasmės.

Žinoma, kalbame ir apie tolesnę kovą su korupcija, teisingumo užtikrinimo iniciatyvas. Ir aš aktyviai įsilieju į kovą su neteisėtu praturtėjimu – teikiu įstatymo pataisas apie baudų didinimą už korupcinius nusikaltimus ir t. t. Taigi yra daug pasiūlymų, kuriuos ir aš teikiu šį rudenį.

Be abejo, būtinos struktūrinės reformos – jų ir vyriausybė, ir Seimas tikrai imsis toliau, svarbu, kad jos būtų kokybiškos ir prasmingos, kad nebūtų imituojamos. Čia paminėčiau ir aukštojo mokslo reformos tęstinį vykdymą, profesinio mokslo pertvarką, Registrų centro pertvarką. Labai daug būtinų pertvarkų – daug kur reikia išsivalyti ir sistemas padaryti efektyvesnes.

Šiuo atveju kalbėčiau ir apie valstybinių įmonių efektyvumo užtikrinimą, bet strateginių įmonių parduoti, [paleisti] iš valstybės rankų jokiu būdu negalima – mano pasisakymai ir nuomonė bus labai tvirta, nes tai ir Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas. Taigi struktūrinių reformų ir įvairių sprendimų laikas bus intensyvus, jis, žinoma, turės politinio nestabilumo foną, tad reikės visoms politinėms jėgoms, vyriausybei, Seimui ir man bendrų pastangų ir ieškoti bendro sutarimo.

– Minite nestabilumą. Valdančioji koalicija sprendžia, dirbti kartu, ar ne, yra įvairių nuomonių net tarp tos pačios partijos narių. Kaip manote, ar koalicijai pavyks išsilaikyti?

– Leisiu sau pakomentuoti, kas vyksta Socialdemokratų partijoje ir kad vis tik vertėtų paisyti partijos narių nuomonės. Nepriklausomai nuo to, ar Socialdemokratų partija nuspręs likti formalioje sąjungoje, darbui tai didelės įtakos neturės. Kaip minėjau anksčiau, net būdami formalioje koalicijoje „valstiečiai“ ieškodavo kitų partnerių, bendraudavo ir spręsdavo klausimus su opozicija. Esu įsitikinusi, kad dalis socialdemokratų frakcijos palaikys vyriausybės ir „valstiečių“ pasiūlymus, dalis ne. Kai kuriuos sprendimus galbūt palaikys net atskiri opozicijos nariai.

Kalbant apie biudžetą, manau, kad ieškosime didesnio pritarimo, nes tai bendras visų reikalas, valstybės išgyvenimo klausimas. Manau, ne taip svarbu, ar socialdemokratai atskils, ar ne. Politinė dauguma bus judanti, nestabili, dreifuojanti. Jos sudėtis, spalva, nuotaikos, idėjiniai prioritetai tikrai kis.

Pirmą kartą mūsų valstybės istorijoje bus taip, kad formaliai greičiausiai turėsime mažumą, o de facto – normaliai dirbančią daugumą. Bet tai mano spėjimai, tai tikrai nėra nurodymai ar rekomendacijos. Manau, kad tai neturėtų trukdyti biudžeto priėmimo procesui, kurį laikau svarbiausiu rudens sesijos darbu.

– Lieka savaitė iki Rusijos ir Baltarusijos pratybų ZAPAD. Kaip Lietuva joms pasiruošusi?

– Grėsmes ir situaciją vertiname jau seniai. Ne tik mes, bet ir NATO. Tam buvo ruošiamasi jau seniai, dėl to atsirado tarptautinis batalionas, turime padidintas NATO oro policijos pajėgas, JAV karius su sunkiąja technika. Mūsų nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos yra pastovioje parengtyje. Esame pasiruošę netikėtumams.

Mūsų žinybos, kurios turi vertinti iššūkius, grėsmių lygį laiko stabiliu. Nėra rekomendacijų kelti grėsmių lygį, tai gerai. Su sąjungininkais stebime procesus tiek Kaliningrade, tiek Baltarusijoje. Į Baltarusiją pakviesti NATO stebėtojai. Nors jų skaičius nėra pakankamas, bet tai atvirumas.

Iš tiesų, esame pasiruošę pakankamai, kad atgrasytume galimus netikėtumus ar provokacijas. Visos atsakingos institucijos yra pasirengusios. Manau, kad žmonės gali būti įsitikinę, jog visi žinome, ką darome, ir žinome, ko tikimės.

– Jūs pati per pratybas išvyksite į Niujorką, Jungtines Tautas (JT). Kokiu tikslu?

– Taip jau sutapo, kad būtent tą savaitę, kai vyksta intensyvioji pratybų dalis, vyksta ir JT metinis renginys, į kurį tradiciškai suvažiuoja visų pasaulio šalių vadovai. Jie turi galimybę pasisakyti iš JT tribūnos, [ši galimybė suteikiama] visiems JT nariams  – tai beveik 200 valstybių vadovams.

Tai puiki proga mums dar kartą priminti ir atkreipti pasaulio dėmesį taip pat ir į „Zapad“ pratybas, būtent į saugumo padėtį mūsų regione. Šiuo metu, kaip, matome, pasaulio dėmesys sutelktas į kitus kritinius regionus, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę.

Be jokios abejonės, kalbėdami apie save ir savo regiono problemas, turime priminti, kad be Šiaurės Korėjos yra ir kitų agresyvių valstybių, tarp jų – agresyviai besielgiančių kaimynių. Turime priminti, kad mūsų regionas taip pat svarbus ir taika šiame regione, mūsų regione, taip pat svarbi pasaulio taikai užtikrinti.

Išties vykstu būtent todėl, kad esu pasiekiama 24 valandas per parą iš bet kurio pasaulio taško. Dabar technologijos tokios, kad visiškai nesvarbu, kur fiziškai aš esu. Sprendimai bus daromi operatyviai, viskam esame pasiruošę, bet kokiai situacijai, todėl vykstu užtikrinta, kad vykti galiu.

– Prezidente, daugelio Lietuvos žmonių dėmesys dabar nukreiptas į krepšinį – Europos vyrų krepšinio čempionatą. Ar stebite rezultatus, rungtynes?

– Rezultatus tikrai stebiu, o rungtynes – ne visas, bet tikrai mėginu iš karto, kai tik galiu, sužinoti rezultatą. Labai džiaugiuosi, kad pereiname į kitą etapą.

Žinoma, buvo pralaimėjimų. Kas gi nori ar mėgsta pralaimėti, ypač, kai pralaimime kokiu vienu taškeliu? Tai labai skausminga. Reikia išlaikyti stabilumą ir karingumą žaidime, nes esame talentingi. Krepšinis – mūsų žaidimas. Linkiu atlaikyti, būti stipriems, nepasiduoti nuotaikoms ir – kiek įmanoma daugiau pergalių.