Nors Lietuvos ir Baltarusijos ekonominis bendradarbiavimas aktyvus, politinį dialogą stabdo šiurkštūs žmogaus teisių ir spaudos laisvės pažeidimai, politinių oponentų persekiojimas Baltarusijoje, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Antradienį priėmusi naujojo Baltarusijos ambasadoriaus Aleksandro Koroliaus skiriamuosius raštus D.Grybauskaitė pabrėžė, kad vyksta konstruktyvus dvišalis ekonominis bendradarbiavimas, ypač transporto ir prekybos srityse.

"Tačiau, prezidentės teigimu, politinį dialogą stabdo šiurkštūs žmogaus teisių ir spaudos laisvės pažeidimai, politinių oponentų persekiojimas Baltarusijoje. Siekdama atnaujinti politinius ryšius su Lietuva ir visa Europos Sąjunga, Baltarusija turi išleisti į laisvę bei reabilituoti politinius kalinius", - rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.

Su ambasadoriumi taip pat kalbėta apie 2010 metais pasirašytą Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą dėl palengvinto sienos kirtimo abiejų šalių pasienio gyventojams. Kad šis susitarimas įsigaliotų ir pasienio gyventojai galėtų lengviau kirsti sieną, laukiama oficialaus patvirtinimo apie Baltarusijos pasirengimą pradėti taikyti šią tvarką. Lietuva savo ruožtu jau yra atlikus visus būtinus žingsnius.

Per susitikimą kalbėta ir apie Lietuvos pasienyje statomą Astravo atominę elektrinę. Prezidentė pabrėžė, kad atominių elektrinių saugumas yra bendra visų šalių ir tarptautinės bendruomenės atsakomybė. Pagal Espoo konvenciją, prie kurios yra prisijungusi ir Baltarusija, visi branduolinės energetikos projektai privalo būti vykdomi tik užtikrinus griežčiausius tarptautinius saugumo reikalavimus ir atlikus išsamų poveikio aplinkai vertinimą.

Anot Prezidentūros pranešimo, Espoo Konvencijos įgyvendinimo komitetas yra pripažinęs, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Lietuvai nebuvo pateikti atsakymai dėl šios atominės elektrinės poveikio aplinkai, saugumo ir statybos.

Lietuva reikalauja, jog būtų suteikta išsami informacija apie šį projektą, būtų pakviesta TATENA misija įvertinti Astravo bei kitų aikštelių tinkamumą AE statyboms ir surengti viešieji svarstymai Vilniuje.

A.Korolis ambasadoriaus pareigose pakeitė Vladimirą Dražiną, šias pareigas ėjusį nuo 2006 metų.

1960 metais gimęs ambasadorius yra baigęs žemės ūkio ir valdymo mokslus. Anksčiau dirbo diplomatu Baltarusijos atstovybėse Lietuvoje ir Ukrainoje. Kalba baltarusių, rusų ir anglų kalbomis.