„Apgynė žodžio laisvę“

Lietuvoje matėme mėginimus atriboti visuomenę nuo informacijos iš uždarų teismo posėdžių, tačiau žiniasklaida apgynė žodžio laisvę, savo metiniame pranešime pažymėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Prieš bandymus užčiaupti žiniasklaidą solidariai sukilusi ketvirtoji valdžia apgynė žodžio laisvę“, – apie Seimo pataisas dėl baudžiamosios atsakomybės už informacijos iš uždarų posėdžių paviešinimą sakė prezidentė. Po viešo žiniasklaidos atstovų kreipimosi prezidentė vetavo šias pataisas ir parlamentas jų atsisakė.

Šalies vadovė kartu pastebėjo, kad užkirtus kelią partijoms tiesiogiai turėti ir valdyti žiniasklaidos priemones, „randama aplinkinių kelių manipuliuoti informacija“, tačiau žmonės nori žinoti tiesą.

„Visuomenės kritinį mąstymą ir informacinį raštingumą ugdo pilietiškoji „feisbuko“ karta. Jeigu į vieno žmogaus kvietimą nebijoti atsiliepia dešimttūkstantinė minia Laisvės piknike, kokiu galingu balsu taptume tiesiog nebijodami kalbėti“, – sakė prezidentė.

Gegužės pabaigoje Kauno rajone vykusį „Laisvės pikniko“ festivalį žurnalistas Andrius Tapinas per socialinius tinklus suorganizavo po to, kai jam buvo sutrukdyta surengti susitikimą su rajono bendruomene. Į renginį susirinko tūkstančiai žmonių, jame dalyvavo garsūs Lietuvos muzikantai ir visuomenės veikėjai. Į pikniką atvyko ir prezidentė D. Grybauskaitė.

Žinia būsimai vyriausybei

Šiuo metu kaip niekada svarbu išlaikyti įsitvirtinimo Europos Sąjungoje (ES) ir NATO kryptį, o tai turi užtikrinti nauja Vyriausybė, sako prezidentė.

„Populistų balsai, skatinantys nusivylimo euroatlantine integracija nuotaikas, vis pasigirstančios abejonės dėl bendros Europos ateities, raginimai draugauti su agresoriumi pavojingi nė kiek ne mažiau, nei nedraugiškos šalies naikintuvai virš mūsų galvų“, - ketvirtadienį sakė D.Grybauskaitė, Seime skaitydama metinį pranešimą.

„Dabar kaip niekada svarbu išlaikyti įsitvirtinimo Europos Sąjungoje ir NATO kryptį. To tikiuosi iš būsimos Vyriausybės, kad būtų skaidoma tarp Rytų ir Vakarų“, - kalbėjo šalies vadovė.

Prezidentė taip pat paragino turėti platesnį požiūrį į grėsmes saugumui ir gebėti pritaikyti sprendimus prie kasdien besikeičiančios situacijos.

„Susiduriant su naujais saugumo iššūkiais, tęsiantis agresijai Sirijoje ir Ukrainoje neužtenka tik prisijungti prie pagalbos ar taikos misijų. Būtina gebėti nacionalinius savo sprendimus adaptuoti prie kasdien besikeičiančios situacijos ir matyti grėsmes toliau nei tik iš savo varpinės“, - sakė D.Grybauskaitė.

„Turime būti tikri, kad krizės atveju valstybė bus pasirengusi žaibiškai reaguoti ir užtikrinti žmonių saugumą“, - teigė ji.

Pasak šalies vadovės, net po šimtus žmonių gyvybių nusinešusių kruvinų išpuolių Paryžiuje ir Briuselyje terorizmo prevencijos grėsmės Lietuvoje matomos tik ateities planuose - Krizių valdymo įstatymas vis dar įstrigęs svarstymuose, nepriimami sprendimai dėl Krizių valdymo centro steigimo.

Kalbėdama apie saugumą prezidentė taip pat sveikino NATO sąjungininkų paramą Lietuvai, kuri suaktyvėjo po Rusijos veiksmų Ukrainoje.

„NATO sąjungininkai mus išgirdo Velse, Berlyne ir Vašingtone, tikime, kad būsime suprasti ir Varšuvoje. Aljanso vadavietė Vilniuje, Vokietijos indėlis formuojant priešakinį batalioną Lietuvoje, rotuojamos JAV pajėgos – tai papildomos garantijos mūsų visų saugumui“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad „pirmoji savanorių šauktinių karta tapo iškalbinga pasitikėjimo savo valstybe išraiška“.

„Patvirtinimu, kad Lietuvoje yra žmonių, pasirengusių apginti savo žemę ir šalies pasiekimus. Toliau kantriai grįsti mūsų Laisvės kelią, kad ir kas benutiktų“, - sakė prezidentė.

Išskirdama kibernetinį saugumą, ji nurodė, kad pernai Lietuvoje buvo užfiksuoti apie 41 tūkst. kibernetinių incidentų, tačiau šalyje iki šiol nėra kritinės infrastruktūros sąrašo, nei jos gynybos planų, o kai kurios valstybinės institucijos vis dar naudoja nesaugią programinę įrangą.

„Sunkiai juda ir kibernetiniam šalies saugumui ypač svarbi Informacinių išteklių ir pajėgų konsolidacija. Taigi laikmetis daugelyje sričių reikalauja nestandartinių ir la skubių sprendimų“, - teigė šalies vadovė.

,,Darome lemtingą posūkį“

Lietuvos politinė sistema pamažu vaduojasi iš korupcijos, nomenklatūrinių privilegijų, prekybos poveikio. Daromas lemtingas posūkis šioje srityje, teigia D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, teisėsaugos tyrimai, susiję su politikų korupcija, yra nuoseklaus valymosi nuo korupcijos ir oligarchinės savivalės dalis.

„Vaduodamiesi iš „Vijūnėlės dvaro“ ir „dramblio pirkimo“, švogerių ir žentų tradicijų, kur savi - saviems interesas yra aukščiau už valstybinį; kur nomenklatūrinė privilegija yra priedas prie posto, o ne korupcijos apraiška; kur dalyti „zadanijas“ telefonu galima net teisėjams ar redaktoriams, kur prekyba poveikiu – kasdienybė, darome teisingą, sveiką ir lemtingą posūkį“, – ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą teigė valstybės vadovė.

Anot jos, Seimo nario imunitetas tampa figos lapeliu neskaidrumui ir korupcijai pridengti. Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teiginiai, kad Seimo narių darbo ir gyvenamosiose vietos atliktos kratos galėjo būti neteisėtos, D.Grybauskaitės teigimu, kompromituoja politinę sistemą.

„Kartelę mėginama nuleisti taip žemai, kaip dar nėra buvę. Todėl neišvengiamai turi atsirasti naujos kokybės politika, kurioje niekam nėra imuniteto nuo korupcijos“, – sakė prezidentė.

Jos tvirtinimu, apsivalymas būtų greitesnis, jeigu už korupcinius nusikaltimus būtų taikomos atgrasančios ir žalą atperkančios baudos, o ne vidutiniškai 8 proc. nuo maksimalios. Taip pat – „jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taptų politinės sistemos moralės sergėtoja, o ne susitepusių balintoja. Jeigu būtų depolitizuota Vyriausioji rinkimų komisija.“

Pasak D.Grybauskaitės, išsikuopti visas kertes užtrunka, tačiau tai – neišvengiama būtinybė.

„Tačiau nostalgija senai partijų finansavimo tvarkai, mėginimai iš Baudžiamojo kodekso išbraukti nuostatą „prekyba poveikiu“ rodo, kaip politinė sistema įžūliai įsikibusi senų įpročių. Kaip matome, teisėsauga su šitais „prekeiviais“ turi daug darbo, ypač dabar“, – kalbėjo prezidentė.

Teisėsauga šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimos korupcijos, susijusios su partija „Tvarka ir teisingumu“, šios partijos pirmininku Rolandu Paksu, su buvusiu Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu, „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu.

,,Rizikuojame tapti neraštinga valstybe“

Lietuva rizikuoja tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu, perspėja prezidentė D. Grybauskaitė.

Savo metiniame pranešime ketvirtadienį ji pabrėžė, kad šaliai trūksta principingo požiūrio konsoliduojant aukštąsias mokyklas.

„Nors abiturientų sumažėjo trečdaliu, Lietuva vis dar leidžia sau prabangą turėti 45 aukštąsias mokyklas ir 1800 studijų programų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 5 universitetai milijonui gyventojų“, – sakė šalies vadovė.

„Rizikuojame tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu“, – pridūrė prezidentė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad į mokslinius tyrimus šalis investuoja tik 1 proc. bendrojo vidaus produkto, nors specialistų pasiekimai leistų Lietuvą matyti kaip inovacijų šalį.

„Savo išradimais pretenduojame į Nobelio premiją, atkreipiame NASA dėmesį, pradėjome stojimo procedūrą į vieną pažangiausių pasaulyje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją (CERN). Pavieniais atvejais mūsų mokslininkai ir verslininkai rodo kryptį pasauliui, tačiau kryptingos valstybės politikos inovacijų srityje trūksta“, – kalbėjo prezidentė.

Užuovėja partiniams bedarbiams

Valstybinės įmonės veikia neefektyviai, nemoka dividendų, jų lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa „partinių bedarbių“ užuovėja, sako šalies prezidentė.

Seime skaitydama metinį pranešimą, D. Grybauskaitė pabrėžė, kad šalies urėdijos veikia chaotiškai, „Lietuvos geležinkeliai“ yra „valstybė valstybėje“, o „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotas tapo tarptautine gėda. Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad valstybės įmonės nemoka dividendų valstybei.

„39 valstybinės įmonės į biudžetą nesumoka nė vieno euro dividendų. Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu, atvirkščiai, siekiama tik privilegijų ir lengvatų. Šių įmonių lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa ilgamete užuovėja partiniams bedarbiams, žmonoms ir uošviams“, - ketvirtadienį kalbėjo D.Grybauskaitė.

Anot jos, valstybės įmonių indėlis į bendrąjį vidaus produktą yra menkas, o nepavykęs urėdijų skaičiaus mažinimas rodo, kad jos yra nepajudinamos.

„Kasmet sulaukiame pastabų ir dėl neefektyvaus valstybinių įmonių valdymo. 9 mlrd. eurų vertės turto ir 40 tūkst. darbuotojų indėlis į šalies ekonomiką siekia vos 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Ypač valstybinių įmonių kapitalo grąža smuko miškininkystės ir transporto sektoriuose. 42 nepajudinamos urėdijos veikia chaotiškai ir neefektyviai“, - sakė prezidentė.

D.Grybauskaitė teigė, kad pertvarkų vengimas valstybei gali kainuoti milijonus eurų.

„Pertvarkų vengimas ir negebėjimas susikalbėti su Europos Komisija valstybe valstybėje virtusiuose „Lietuvos geležinkeliuose“ mums visiems gali atsieiti ne tik milijonines baudas, bet ir pašlijusią šalies reputaciją. Tarptautinę gėdą jau kainavusi „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankroto pamoka įpareigoja turėti aiškius valstybinių įmonių veiklos kriterijus ir tikslus“, - sakė šalies vadovė.

Pavojus socialiniam saugumui

Prezidentė D. Grybauskaitė sako, kad dėl žmonių socialinio saugumo skamba „pavojaus varpai“, ir ragina partijas pasirašyti susitarimą šiuo klausimu.

„Dėl socialinio saugumo būtinas sutarimas kaip dėl šalies gynybos. Reikia tokio pat aiškaus veiksmų plano, tinkamų priemonių, profesionalaus koordinavimo ir kontrolės“, - ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą sakė D.Grybauskaitė.

Ji dėstė, kad būtina šiam reikalui išjudinti ministerijų pajėgas, savivaldybes, bendruomenes, verslą, meną ir kultūrą.

„Dėl mūsų žmonių socialinio saugumo pavojaus varpais vis garsiau skambina ne tik tarptautiniai ekspertai, bet ir nevyriausybinės organizacijos. Tarsi gyventume karo zonoje“, - apgailestavo prezidentė, atkreipusi dėmesį, kad smurtą Lietuvoje patiria kas trečia moteris, o „priklausomybių liūne grimzta“ 56 tūkst. žmonių.

Prezidentė taip pat akcentavo, kad trūksta permainų sveikatos apsaugos srityje.

„Vis dar išlaikome 94 ligonines, nors trečdalis jų nuostolingos, ir turime 38 proc. daugiau lovų nei ES vidurkis, nors trečdalis jų rajonuose – tuščios. Lietuvoje ligų prevencijai skiriama 2 kartus mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis. Taip pat Seime stringa dar pernai rugsėjį mano pasiūlyti gydymo įstaigų vertinimo kriterijai ir priemonės eilėms pas gydytojus sutrumpinti. Permainų baimė ir priimtų sprendimų atidėliojimas pasmerkia sveikatos apsaugos sistemą paralyžiui“, - kalbėjo šalies vadovė.

Anot jos, neveiklumas reformuojant sveikatos apsaugos sritį lemia, kad Lietuvos žmonių sveikatos rodikliai yra vieni blogiausių Europos Sąjungoje.

Įstaigų reforma patyrė fiasko

Ūkio ministerijos inicijuota verslo kontrolės įstaigų reforma patyrė visišką fiasko, sako šalies prezidentė.

„Verslą kontroliuojančių institucijų mažinimo planui Ūkio ministerija išleido beveik 30 tūkst. eurų, 11 darbo grupių pagal jį rengė teisės aktus. Grandiozinės pertvarkos finalas – visiškas fiasko“, - ketvirtadienį metinėje kalboje Seime sakė šalies vadovė.

Anot jos, investicijos į ministerijoms pavaldžias institucijas ir jų funkcijų vykdymą neatneša lauktų rezultatų.

„Šiandien per didelė prabanga ramiai stebėti, kaip lėtėja šalies vystymosi pagreitis. Strateginiai apsisprendimai gyvybiškai svarbūs valstybės sėkmei. Tačiau kol kas įvaldytas tik darbo grupių kūrimo menas – kelios dešimtys jų vis dar ieško įvairių sprendimų. Keturiolika ministerijų turi 347 pavaldžias institucijas, tačiau Seimo Audito komitetui pateiktos ataskaitos byloja, kad vien pernai ekspertams ir galimybių studijoms išleista 11 milijonų eurų. Vyriausybės kanceliarija išlaidas ekspertams padidino 35 kartus. Deja, net ir po tokių investicijų turime pripažinti strateginį neįgalumą“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Anot jos, šalis turėtų vadovautis Europos Komisijos (EK) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, numatančiomis socialinės atskirties mažinimą, pensijų sistemos pertvarką, demografinių problemų sprendimą, efektyvesnį mokesčių surinkimą, lankstesnius darbo santykius, inovacijos plėtrą ir sveikatos sektoriaus optimizavimą.

Valstybė praranda strateginę kryptį 

Strateginiams sprendimams Lietuvoje skiriama vis mažiau laiko ir jėgų, valstybė praranda strateginę kryptį, teigia prezidentė D. Grybauskaitė.

„Pastarųjų metų Lietuvos pažangą ribota vadina ir Europos Komisija. Valstybė praranda strateginę kryptį – daugelyje sričių trypčiojame vietoje ir skęstame vienadienėje rutinoje“, – ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą teigė valstybės vadovė.

„Ateities Lietuvai, strateginiams sprendimams ar išbaigtoms struktūrinėms reformoms skiriama vis mažiau laiko ir energijos“, – sakė ji.

D.Grybauskaitės teigimu, šalies nepaleidžia nomenklatūrinių priklausomybių liūnas, o besimurkdant korupcinėje klampynėje prarandamas gebėjimas mąstyti ir veikti valstybiškai.

„Ekonominio stabilumo tarpsnis, palankus žingsniui į kokybiškai naują valstybės raidos etapą, gali būti prarastas, jeigu laiku nepamatysime nerimą keliančių ženklų“, – tvirtino ji.

Prezidentės teigimu, strateginiai apsisprendimai šiuo metu yra gyvybiškai svarbūs valstybės sėkmei, tačiau kol kas įvaldytas tik darbo grupių kūrimo menas – kelios dešimtys jų dar ieško įvairių sprendimų.

„Keturiolika ministerijų turi 347 pavaldžias institucijas, tačiau Seimo Audito komitetui pateiktos ataskaitos byloja, kad vien pernai ekspertams ir galimybių studijoms išleista 11 milijonų eurų. Vyriausybės kanceliarija išlaidas ekspertams padidino 35 kartus. Deja, net ir po tokių investicijų turime pripažinti strateginį neįgalumą“, – pareiškė D. Grybauskaitė.

Ji ragino pasinaudoti Europos Komisijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pasiūlytais receptais, mažinant skurdą ir socialinę atskirtį, pertvarkant pensijų sistemą, sprendžiant demografines problemas, efektyviau surenkant mokesčius, kuriant lankstesnius darbo santykius, plėtojant inovacijas, stiprinant mokymo kokybę, optimizuojant sveikatos sistemą.

Prezidentė taip pat siūlė surengti atvirą diskusiją apie valstybės valdymo kokybę ir tolesnį valstybės kelią.

„Normalūs santykiai su prezidente“

Konstitucija įpareigoja valstybės vadovą kartą per metus apžvelgti padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.

„Šis metinis pranešimas yra realiai paskutinis šios šešioliktos Vyriausybės darbo kontekste, tai tikrai panašu, kad bus plačiau pasižiūrėta iš ne vienerių metų perspektyvos į Vyriausybės veiklą, į nueinančio Seimo veiklą ir į visuomenės būklę – kokia šiuo metu yra ir kokiu keliu reikėtų eiti, kur galbūt reikėtų labiau pasitempti. Panašu, kad žvilgsnis labiau suksis apie tuos klausimus“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

Į Seimo posėdį pakviesti buvę šalies vadovai, premjeras, kiti Vyriausybės nariai, signatarai, europarlamentarai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, kariuomenės vadas, policijos generalinis komisaras, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, savivaldybių merai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai.

D.Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai kadencijai.

Premjeras Algirdas Butkevičius iš anksto neprognozavo, kokio vertinimo sulauks Vyriausybė iš prezidentės D. Grybauskaitės per jos metinį pranešimą, tik sakė, kad pranešimas neturėtų būti tik Vyriausybės darbo aptarimas, jos „peikimas ar pagyrimas“.

„Yra labai sudėtinga spėlioti, bet aš manau, kad metinio pranešimo pagrindinė funkcija – apžvelgti šalies aktualijas, tai, manau, neturėtų būti tik Vyriausybės darbo aptarimas, jos peikimas ar pagyrimas. Tai turėtų būti šalies vidaus ir užsienio politikos aktualijų išdėstymas“, – į klausimą, ko tikisi iš šalies vadovės metinio pranešimo, interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

„Aš manau, kad turėtų būti normalus tonas ir turi būti kalbama apie nuveiktis darbus, nepadarytus darbus. Vyriausybė turi savo programą, turi išsikėlusi tikslus, kuriuos turi įgyvendint, kai kuriuos tikslus pavyksta greičiau įgyvendint, kai kuriuos tikslus reikia atidėti vėlesniam laikotarpiui“, – kalbėjo premjeras.

Į klausimą, kaip apibūdintų šiandieninius santykius su šalies vadove, ne kartą aštriai kritikavusią Vyriausybės ir atskirų ministrų darbą, A.Butkevičius atsakė: „Apibūdinčiau, kad santykiai su prezidente yra normalūs“.