Švietimo reforma turi trūkumų

„Kaktomuša tarp Vyriausybės ir švietimo profesinių sąjungų užsitęsė per ilgai, o padėtis tampa nekontroliuojama. Vyriausybė kartu su profesinėmis sąjungomis turi užtikrini, kad moksleiviai kuo greičiau galėtų grįžti į klases“, – sakė šalies vadovė.

„Tokiomis aplinkybėmis tolesnis ministrės darbas kelia abejonių“, – pridūrė ji.

D. Grybauskaitės poziciją BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Kaktomuša tarp Vyriausybės ir švietimo profesinių sąjungų užsitęsė per ilgai, o padėtis tampa nekontroliuojama.

Prezidentė taip pat teigė, kad Vyriausybės vykdoma švietimo reforma turi trūkumų ir ji įgyvendinama arogantiškai.

„Ministrės neatsakingas kalbėjimas su mokytojais rodo šios Vyriausybės pagrindines problemas: nepagarbą mokytojams, jų orumą žeidžiančius pasisakymus ir negebėjimą įgyvendinti savo pačių priimtas reformas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Pasak jos, būtina skubiai taisyti kai kurias įstatymų nuostatas, pavyzdžiui, dėl mokytojo etato struktūros.

Šalies vadovė paragino Vyriausybę sutarti su švietimo bendruomene „dėl ilgalaikių švietimo sistemos kokybę lemiančių sprendimų bei švietimo finansavimo perspektyvų“.

Vyriausybė pasiūlė partijoms pasirašyti susitarimą dėl švietimo finansavimo 2020–2025 metais, kai ketvirtadienį per švietimo ir mokslo ministrės bei profsąjungų derybas nepavyko susitarti dėl mokytojų algų kėlimo.

Ministro pirmininko atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį kviečiasi parlamentinių partijų lyderius aptarti švietimo ir vaikų teisių apsaugos klausimų.

Per ketvirtadienio derybas ministrė ir profsąjungos iš esmės sutarė dėl maždaug dešimties punktų, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį ir numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams.

Dauguma šių punktų buvo pasiūlyti nestreikuojančių profsąjungų, o dėl Andriaus Navicko vadovaujamos streikuojančios profesinės sąjungos reikalavimų sutarta nebuvo ir derybos atidėtos.

Nepavyko susitarti dėl mokytojų algų koeficientų didinimo penktadaliu, nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, visiems reikalavimams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų.

Trečią savaitę streikuojantys pedagogai penktadienį rengia mitingą prie Seimo.

Premjeras: reformos tęsis nepriklausomai nuo ministro

Premjeras Saulius Skvernelis žada, kad švietimo sistemos reformos tęsis nepriklausomai nuo to, kas bus ministras.

„Šiuo metu yra vykdoma švietimo sistemos reforma, visos panašios reformos sulaukdavo pasipriešinimo ir sprendimai atnešė vaisių didėjančiais mokytojų atlyginimais ir aiškesne darbo apmokėjimo tvarka“, – penktadienį sakė ministras pirmininkas.

„Šios reformos bus tęsiasmos neprikklausomai nuo to, kas bus ministras“, – pridūrė jis.

Taip premjeras komentavo prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, kad stringant streikuojančių mokytojų ir švietimo ministrės deryboms, Jurgitos Petrauskienės galimybės eiti pareigas kelia abejonių.

Ministro pirmininko poziciją BNS perdavė jo patarėjas Skirmantas Malinauskas.

S. Skvernelis tvirtino, kad visas abejones dėl savo darbo švietimo ministrė išsklaidys kitą savaitę, kai atsakys į opozicijos inicijuotoje interpeliacijoje jai užduotus klausimus.

J. Petrauskienė: gerbiu prezidentę ir jos nuomonę

Prezidentės D. Grybauskaitės kritikos sulaukusi švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė sako gerbianti šalies vadovę ir jos nuomonę, bet apie galimą traukimąsi iš pareigų nekalba.

Ministrė tikina, kad abejonių kelianti sumaištis švietimo sistemoje artimiausiu metu normalizuosis.

Jei tai būtų padaryta prieš dešimt metų, šiandien situacija švietime būtų kitokia.

„Gerbiu šalies prezidentę ir jos nuomonę. Suprantu, jog kilusi sumaištis kelia abejonių. Visa ministerijos vadovybė intensyviai dirba, kad būtų pasirašytas vakar pasiektas susitarimas su profesinėmis sąjungomis ir artimiausiu metu situacija normalizuosis“, – BNS penktadienį sakė J. Petrauskienė. Jos poziciją perdavė ministrės patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.

Ministrė kartojo, kad ėmėsi sudėtingų, nepopuliarių reformų švietime, kurios būtinos.

„Jei tai būtų padaryta prieš dešimt metų, šiandien situacija švietime būtų kitokia. Bet jei jų nedarytume dabar, po kelerių metų padėtis būtų kita – sistemos neefektyvumas, finansavimo netvarumas, resursų išskaidymas, mokytojų atlyginimus, mokyklų finansavimą ir švietimo kokybę atvestų į nuošalę“, – pabrėžia ministrė.

Anot jos, dabartinėmis pertvarkomis siekiama užtikrinti kokybišką išsilavinimą jaunajai kartai, sukurti konkurencingą mokslo sistemą, kuriančią inovatyvios šalies pagrindus.