Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad iš naujojo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo reikalaus, kad ši žvalgybos institucija ne tik įvardytų Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, bet ir jas šalintų.

„Naujasis Žvalgybos įstatymas numato ne tik įvardyti grėsmes, ne tik jas paviešinti, bet ir jas šalinti. To VSD darbe vis dėlto nepakanka, todėl ir visai nauji, ir papildomi reikalavimai bus keliami naujajam VSD vadovui“, - pirmadienį žurnalistams sakė valstybės vadovė, komentuodama viešai paskelbtą VSD ir karinės žvalgybos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Balandį baigiasi dabartinio VSD direktoriaus Gedimino Grinos kadencija.

Prezidentė tvirtino teigiamai vertinanti paskelbtas apžvalgas.

„Vertinu pozityviai, kad pagaliau VSD rimtai vertina grėsmes ir supranta, kad apie tai reikia kalbėti viešai ir aiškinti žmonėms, slėpti tos informacijos jau seniai nebuvo galima. Bet manyčiau, kad to nepakanka“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Anot jos, Lietuva jau yra informacinio karo zonoje, tai esą matyti ir viešai.

„Esame NATO pasienio valstybė, kuriai didžiulę įtaką daro ir propaganda, ir tautinių mažumų kurstymas, nukreiptas prieš mūsų valstybę ir mūsų valstybės interesus. Tai matoma atvirai, tai matome per tam tikrus mūsų kaimynų televizijų kanalus“, - teigė prezidentė.

Ji priminė, kad yra pateikusi Visuomenės informavimo įstatymo pataisas dėl kovos su propaganda, ir vylėsi, kad parlamentas jas priims per pavasario sesiją.

„Esu pateikusi įstatymo pataisas dėl viešosios informacijos apsaugos, ir tikiuosi, kad Seimo nariai šioje sesijoje supras savo atsakomybę taip pat, kaip suprato dėl šauktinių laikino grąžinimo Lietuvoje“, - sakė D.Grybauskaitė.

Pataisos numato, kad už karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką ir kėsintis į šalies suverenitetą galėtų būti baudžiami tiek transliuotojai, tiek retransliuotojai. Jiems bauda už įstatymo pažeidimą galėtų siekti iki 3 proc. metinių pajamų.

Įstatymo projektu taip pat siūloma drausti vienus metus teikti valstybės paramą karo propagandą ar raginimus keisti konstitucinę santvarką paskelbusiai žiniasklaidai.

Pagal pataisas, gavus duomenų apie transliuotojų nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę ar „nacionaliniam saugumui grėsmę turinčius ryšius su atitinkamomis organizacijomis“, Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsisakytų išduoti licenciją.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad rusiškas televizijos programas, per kurias rodoma propaganda, nuolat stebi 15 proc., arba 400 tūkst., Lietuvos gyventojų.

Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.