Po ne itin sėkmingo Dariaus Valio vadovavimo generalinė prokuratūra ir toliau lieka be vadovo, nes Seimas jau antrąkart atmetė prezidentės pasiūlytą kandidatą. Šįkart – Kaišiadorių teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės.

Išoriškai po kandidatės pateikimo viskas atrodė lyg ir palanku – didelės kritikos Seime nepareiškė nei valdantieji, nei opozicija. Netgi atvirkščiai – pasigirdo pritarimo balsų. Tačiau slaptas balsavimas parodė, kad prezidentė pervertino savo galimybes pateikti Seimui tinkantį kandidatą. Tam, matyt, visi turi savų priežasčių. Po antros nesėkmės šalies vadovė pranešė, kad skubėti nėra reikalo – situaciją galima įšaldyti iki naujo Seimo išrinkimo. Didesnės dalies „Savaitės“ kalbintųjų vertinimu – tai blogas požiūris, nes dėl susidariusios situacijos kalta pati prezidentė.

Birželį pasibaigus D. Valio kadencijai, generalinio prokuroro pareigas iki šiol eina pavaduotojas Darius Raulušaitis. Prokurorų profsąjunga kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, prašydama atidėti ambicijas ir gelbėti prokuratūrą, ketverius mėnesius neturinčią nuolatinio vadovo. Prezidentės periferinėje Akmenės rajono apylinkės prokuratūroje rastas D. Valys savo darbais Generalinio prokuroro poste nuvylė ne tik teisininkų bendruomenę, bet ir pačią šalies vadovę.

Vieną po kitos atmesdami Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio ir Kaišiadorių teismo pirmininkės E. Dambrauskienės kandidatūras, Seimo nariai parodė, jog jų netenkina Prezidentūros parenkami mažai visuomenei ir politikams žinomi pretendentai.

„N. Meilutis buvo bent jau Kauno lygio teisėjas. Kita vertus, jo šnekos rodė, kad jis nelabai susigaudo, kur jis eina, ką turi daryti. Prezidentė per šešerius metus jau įrodė, kad jai visiškai nerūpi, ar žmogus gali dirbti, ar jis pajėgus dirbti. Jai rūpi tik vienas dalykas – ar jis bus lojalus jai asmeniškai. Šiuo atveju E. Dambrauskienė – tipiška protežė“, – komentuoja apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Dukart atmesdami prezidentės siūlomus kandidatus, politikai, pasak viešųjų ryšių specialisto, suteikė galimybę šią situaciją panaudoti savo tikslams prieš artėjančius Seimo rinkimus. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į save, prasminga konfrontuoti su tuo, kuris yra labai populiarus, kokia yra Dalia Grybauskaitė.

„Kadangi valdančioji partija ir premjeras pagal reitingus yra tolygus prezidentei, turbūt tai yra labai aiški nuoroda, ką reikėtų pulti ir su kuo konfrontuoti. [...] Artėjant rinkimams matysime daugiau tokių istorijų, kurios kels konfrontaciją ir tuo pat metu didins žinomumą, kels populiarumą ir suteiks galimybę vieniems ar kitiems asmenims kalbėti“, – sako agentūros „Komunikacija ir konsultantai“ direktorius Andrius Kasparavičius.

Signataras, buvęs Saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus teigia, kad prezidentūra per mažai bendrauja su Seimu ir vyriausybe, o rasti tinkamą kandidatą į generalinius prokurorus galima tik tariantis. „Artimiausia ir kompetentingiausiai, kuri gali ką nors įvertinti situaciją, yra pati teisininkų bendruomenė. Antra yra visuomenė, trečia – žiniasklaida, yra frakcijos Seime“, – teigia M. Laurinkus.

Panašios pozicijos laikosi ir R. Valatka. „Prokurorai, manau, šiuo atveju trečio brolio Jono vietoje likę. Negi Lietuvoje nėra nei vieno baudžiamosios teisės specialisto, nėra universitetuose, Aukščiausiam Teisme žmonių? Kodėl reikia iš kaimo tempti? Jei prezidentė norėtų, per pusdienį susitartų su visomis Seimo frakcijomis dėl kandidato, dėl kurio niekam nekiltų abejonių. Tik toks yra demokratinės, teisinės valstybės kelias“, – įsitikinęs R. Valatka.

Po antrojo fiasko neaišku, ar šalies vadovė ieškos dar vieno pretendento. D. Grybauskaitė pareiškė, kad gali neskubėti ir kito kandidato daugiau neteikti šios kadencijos Seimui. „Skubos nėra. Konstituciškai situacija gali būti ir užšaldyta. Jeigu bus kažkoks sprendimas ateityje, jis gali būti priimtas Seimo iki rinkimų, gali būti priimtas ir po rinkimų“, – sakė D. Grybauskaitė.

R. Valatka teigia, kad toks pareiškimas skamba kaip kerštas Seimui ir prieš jį nuteikinėjama visuomenė. „Valstybės prezidentas neturi teisės elgtis taip, kaip elgiasi supykusi žmona ant vyro. Jeigu mes tokią sistemą, kaip prokuratūra, 1,5 metų laikysime be vadovo (ir dar ta pati prezidentė aiškina, kad tai yra griuvėsiai, kuriuos reikia kelti), tai aš jau nieko nebesuprantu. Vadinasi, valstybė yra asmeninių ambicijų įkaitė ir viršuje sėdintiems rūpi, kaip jie atrodys: ar ji tvarkys Seimą, ar Seimas tvarkys ją“, – sako R. Valatka.

Prezidentės sprendimo, kad kandidatas gali būti pateiktas ir po Seimo rinkimų, nepalaiko ir M. Laurinkus. „Nereikia gąsdinti, nekorektiška taip kalbėti. Politikoje niekas nekalba taip – neteiksiu, dabar visi susigūžkit arba paprašykit manęs, kad pakeisčiau nuomonę. Tokius aukštus postus užimantys žmonės taip nekalba“, – M. Laurinkus.

Ryšių su visuomene specialistas A. Kasparavičius sako, kad prezidentė gali baimintis, jog ir trečią kartą Seimas atmes jos pasiūlytą kandidatą, todėl ji gali laukti naujos sudėties Seimo po rinkimų.

„Prezidentė iš principo yra šiek tiek dešinesnės pakraipos negu dabartinė politinė dauguma. Manau, jeigu du kartus to nepavyko padaryti [iškelti kandidato, kuriam seimas pritartų – LRT.lt], ko gero, trečią kartą būtų dar mažesnis šansas tai padaryti. Taip, kad logiškiausias sprendimas palaukti.“, – svarsto A. Kasparavičius.

Tačiau politologė Jūratė Novagrockienė abejoja, kad po rinkimų Seimo sudėtis gali labai pasikeisti, todėl delsimas, jos nuomone, būtų žalingas.

„Gali būti, kad ji tikrai palauks, kol susiformuos naujoji dauguma, nors, atrodytų, kad dauguma bus tokia pati, kokia yra ir dabar. Todėl kyla klausimas, ar iš tikrųjų racionalu laukti. Kandidatūrą būtų galima teikti ir dabar, vardan tvarkos ir institucijos poreikio turėti nuolatinį vadovą“, – tvirtina J. Novagrockienė.

Taigi, po dviejų mažai žinomų kandidatų teikimo, prezidentė yra atsidūrusi nepalankioje padėtyje. Jeigu ir trečią jos kandidatą Seimas vėl atmestų, tai būtų smūgis jos reputacijai. Jei ji iki kitų metų rinkimų jo neteiktų, tai būtų labai žalinga jau dabar ne pačius geriausius laikus gyvenančiai generalinei prokuratūrai.