„Visuomeninis transliuotojas konstituciškai vadinamas nepriklausomu ir tas nepriklausomumas turi būti išlaikytas dėl turinio, dėl įvairių dalykų, kad politikų intervencija nepažeistų bendrųjų nepriklausomumo principų. Tačiau kitas labai svarbus akcentas – skaidrumo standartai ir reikalavimai vienodi visiems“, – Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas, taip įvertinęs Seimo narių klausimus LRT Tarybai apie visuomeninio transliuotojo veiklos ir finansinius užkulisius.

Anot jo, LRT yra Seimui atskaitinga įstaiga, išlaikoma valstybės biudžeto lėšomis, todėl natūralu, kad parlamentarai LRT tarybai kelia įvairius klausimus.

„Natūralu, kad jei keliami audituojantys klausimai, tikimasi, kad bus pateikti ir atsakymai“, – tvirtino M. Lingė.

Beveik pusė Seimo narių praėjusią savaitę kreipėsi į LRT Tarybą prašydami atsakyti į keliasdešimt keliamų klausimų. Prašoma pateikti informaciją, ar LRT direktorius ir Taryba deklaruoja turtą, viešuosius ir privačius interesus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat klausiama, kodėl LRT Tarybos posėdžiai vienu metu tapo uždari.

Visuomeninio transliuotojo taip pat klausiama apie darbuotojų atlyginimus ir priedus, santykius su prodiuserinėmis kompanijomis, kaip vyksta viešieji pirkimai. Prašoma nurodyti, kokios prodiuserinės kompanijos rengia naujojo 2017 metų rudens LRT sezono projektus ir kokiu būdu jos buvo atrinktos.

LRT tarybos prašoma informuoti, kur visuomenė gali susipažinti su viešųjų pirkimų rezultatais, ar LRT tarybai tvirtinant viešųjų pirkimų rezultatus yra pateikiami duomenys apie nugalėtojus, jų atrankos pagrindimą, sutarties kainą.

LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius praėjusią savaitę teigė, jog LRT Taryba spręs dėl atsakymo Seimo nariams pagal įstatymus. Pasak jo, dalis atsakymų į parlamentarų klausimus yra ir LRT  ataskaitoje už 2016 metus, kurios Seimas kol kas nepatvirtino.