„Stebint Vyriausybės laikyseną šiomis dienomis (...), panašu, kad Vyriausybė pradėjo važiuoti prieš eismą. Jei įstojome ir tapome visateisiais EBPO nariais, (...) galima kelti klausimus, su kuo mums pakeliui - didžiosiomis moderniomis valstybėmis kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Skandinavijos šalimis ar vis dėlto liekame su dviem ES valstybėmis, kaip Malta ir Vengrija, kurios turi panašią sistemą, kur duomenų prieinamumas yra žemas ir apribojamas“, - „Žinių radijo“ eteryje antradienį klausė patarėjas.

Pasak M. Lingės, šalies vadovė nepalaiko nei monopolija grįsto valstybės verslo, nei selektyvaus duomenų dalinimo išsirenkant, kam juos teikti, o kam ne. Esą yra visos teisinės priemonės visiškai atverti duomenis, kad žurnalistai, visuomenė ir duomenis analizuojančios organizacijos galėtų jais naudotis ir prisidėti prie korupcijos mažinimo.

„Užuot ėjus barjerų, saugiklių ar kokių kompensacinių mechanizmų kūrimo keliu, reikia principinės valios, kad Registrų centras būtų išlaikomas iš biudžeto, o duomenys prieinami visiems. Tenka pripažinti, kad barjerų kūrimas gali didinti korupciją ir skatinti neskaidrumą. O viešumas yra geriausia antikorupcinė priemonė. Ši Vyriausybė deklaravo, kad jie veiks skaidriai, ir šitas principas, ką mes matome, kad žodžiai ir veiksmai skiriasi“, - kritikos negailėjo D. Grybauskaitės komandos narys.

Ši Vyriausybė deklaravo, kad jie veiks skaidriai, ir šitas principas, ką mes matome, kad žodžiai ir veiksmai skiriasi.

Jis pastebėjo, kad ES dar 2013 m. įtvirtino nuostatą, kad valstybinių įstaigų kuriami duomenys turėtų būti atverti, taip sukuriant sąlygas naudoti ir kurti pridėtinę vertę. Tuo tarpu šalies vadovė 2015 m. ragino buvusią Vyriausybę ES nuostatas perkelti į mūsų šalies teisę.

„(...) bet panašu, kad pasistūmėta nėra toli, ir kaip tik bandoma grįžti atgal į priešingą pusę - labiau juos (duomenis - ELTA) užkonservuoti, labiau apsaugoti. Saugoti reikia tik asmens duomenis, o ne tai, kas padeda analizuoti ir naudoti tuos duomenis atsikratant neskaidrumo“, - aiškino patarėjas.

ELTA primena, kad žurnalistų ir visuomenės pasipiktinimą sukėlė trečiadienį Vyriausybės atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie turėjo grąžinti žiniasklaidai nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų, kuriuos teikti nemokamai buvo nustota rugsėjo viduryje.

Vyriausybės atstovai tikino, kad pakeitimai buvo atmesti siekiant iki kitos savaitės pataisyti teisinį duomenų teikimo reguliavimą, tuo tarpu žurnalistai ir visuomenės atstovai įžvelgia valdančiųjų siekį riboti žurnalistų galimybes atlikti didelio informacijos kiekio reikalaujančius tyrimus.

Žurnalistai taip pat reikalavo, kad būtų paviešintas Vyriausybės pasitarimo įrašas, kuriame, manoma, premjeras žiniasklaidą priskyrė verslui, kuriam duomenų teikti nemokamai nereikia. Vyriausybės atstovai įrašą ištrynė, argumentuodami, kad pasitarimai nebuvo viešinami nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ragino Vyriausybę įrašą paviešinti.