Reverensas profsąjungoms

Bene didžiausio atgarsio visuomenėje susilaukė Prezidentės liepos 5 d. vetuotas naujasis Darbo kodeksas. Iš 79 prezidentės taisytų šio įstatymo straipsnių 22 pataisymai skirti profesinių sąjungų veiklai, dar daugiau nei 20 yra numeracijos, kitaip sakant, techninio pobūdžio, o 26 yra susiję su darbo santykiais. Darbdavių, jaunimo organizacijų ir politologų teigimu, D.Grybauskaitės siūlymai – tai reveransas šalies profsąjungoms, kurios iš tikrųjų jungia vos 8 proc. dirbančių žmonių.

26 pataisas Prezidentė siūlo su Darbo kodeksu sietinuose jau veikiančiuose įstatymuose, kurių pataisas priėmė Seimas. Tai Garantinio fondo, Valstybinės darbo inspekcijos, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymai.

Pakartotiniam svarstymui Seimui D.Grybauskaitė grąžino ir per ilgas kančias politikų priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Prezidentė mano, kad jame reikėtų taisyti ir kitaip išdėstyti du straipsnius. Prezidentė linkusi manyti, kad netinkama yra ir įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" straipsnio pakeitimo redakcija.

Taigi iš viso dvejuose įstatymuose bei penkių įstatymų pakeitimuose šalies vadovė siūlo vienaip ar kitaip taisyti 108 straipsnius.

Daugiausia Prezidentės kritikos sulaukė Darbo kodeksas, teigiama, nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir "įteisina darbdavių dominavimą". Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes išeitines kompensacijas. Seimo priimtame Darbo kodekse supaprastintas darbuotojų atleidimas, sumažintos išeitinės išmokos, padidintas leistinų viršvalandžių skaičius, sutrumpintos atostogos, numatyta platesnė darbo sutarčių tipų įvairovė. Vyriausybė sako, kad darbo santykių reforma leis pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų. Tiek Prezidentė, tiek naujo įstatymo kritikai tvirtina, kad kodeksas palankus tik darbdaviams, o darbuotojų apsauga smarkiai sumažinta.

Valdančiųjų partijų lyderiai nutarė neskubėti Seime svarstyti Prezidentės D.Grybauskaitės vetuoto Darbo kodekso ir laukti, ar ji vetuos ir kodeksą lydinčių įstatymų pataisas.

Ne socialdemokratų naudai

Antros kadencijos tretiems metams prasidėjus, Prezidentė yra pasirašiusi 52 dekretus, kuriais Seimui pakartotinai svarstyti grąžinti du jau minėti įstatymai bei 57 veikiančių įstatymų pakeitimai. Vyriausybei vadovaujant Andriui Kubiliui, Seimas buvo sulaukęs 28 šalies vadovės dekretų, vetavusių priimtas 28 įstatymų pataisas. Valdančiajai koalicijai vairuojant Algirdui Butkevičiui, valstybės vadovė pasirašė dviem veto dekretais mažiau, tačiau jais Seimui pakartotinai svarstyti grąžinta žymiai daugiau dokumentų – du nauji įstatymai ir 31 veikiančių įstatymų pataisa.

Praeitos kadencijos Seimas 26 kartus Prezidentės veto pritarė, 2 kartus atmetė. Šios kadencijos Seimas 18 kartų šalies vadovės veto pritarė, 3 kartus atmetė, 2 Prezidentės vetuoti įstatymai nebuvo priimti – politikai nenubalsavo dar kartą už tokį įstatymo pakeitimą, kokį buvo priėmę, bet ir nepritarė su veto pasiūlymais.

Dar neaišku, kaip Seimas pasielgs su pastaraisiais trimis Prezidentės veto dekretais, tačiau jau dabar akivaizdu, kad socialdemokratų vadovaujama koalicija iš D.Grybauskaitės yra gavusi daugiau kirčių negu ankstesniosios kadencijos Seimas.

"Rezultatas apylygis. Bet A.Kubiliaus Vyriausybė, D.Grybauskaitei tapus Prezidente, dirbo truputį mažiau negu dabartinė Vyriausybė. Kita vertus, reikia atsižvelgti, kokių įstatymų ir kokios pataisos buvo daromos. Darbo kodeksas – didelis įstatymas. Taigi viską pasvėrus ir susidarytų aiškesnis paveikslas, kurios kadencijos Seimo darbu Prezidentė labiau nepatenkinta vetuodama priimtus įstatymus. Darbo kodekso vetavimas – tai svaresnis prieštaravimas, kuriuo, mano manymu, šalies vadovė nepritaria kardinaliai darbo santykių reformai ir siūlo grįžti į sovietinius laikus", – dienraščiui sakė Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

Prarado pasitikėjimą?

Mindaugas Jurkynas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas dienraščiui teigė, kad Prezidentės veto nereikėtų sureikšminti. Mat Lietuva yra daugiapartinė parlamentinė respublika su kai kuriais pusiau prezidentinio valdymo požymiais.

"Pirmas dalykas, veto galima atmesti, jei taip nusprendžia Seimo dauguma. Taip ne kartą yra buvę. Bet yra buvę atvejų, ypač ankstesnėje kadencijoje, kai, vetavus įstatymą, valdantieji atsižvelgdavo į pastabas ir kažką koreguodavo. Žinant, kad žiniasklaidoje būta ažiotažų dėl Seimo priimtų įstatymų, manau, kad kokios nors korekcijos gali būti padarytos. Žinoma, Seimas gali atmesti veto, norėdamas parodyti, kad jis yra vieningas, kad jo niekas nestumdys ir kad yra viską aptaręs iki galo", – dienraščiui kalbėjo M.Jurkynas. Kaip pavyzdį, kurį Prezidentės siūlymą Seimas greičiausiai atmes be ilgesnių svarstymų, profesorius paminėjo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo veto. Viena iš priežasčių galėtų būti Bažnyčios nuomonė, sutampanti su už įstatymą balsavusių politikų nuomone.

Pašnekovas siūlė atkreipti dėmesį į D.Grybauskaitės veto Pagalbinio apvaisinimo įstatymui – anksčiau ji viešai laikėsi tokios pat nuostatos, kaip suformuluota įstatyme. Dabar jos nuomonė priešinga. "Prezidentė yra ne kartą sau prieštaravusi ne tik dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Vadinasi, ji neturi nuoseklios pozicijos, blaškosi, nesilaiko savo žodžio, neturi tvirtų pažiūrų. Taigi jos sprendimai tėra kvalifikuojantys, o ne atspindintys pažiūras. Klausimas – kaip mes galime kliautis tokiu politiku?" – kritikos D.Grybauskaitei negailėjo M.Jurkynas ir stebėjosi, kad valstybės vadovė keičia nuomonę nepaaiškinusi pokyčio priežasties.

Paklaustas, ar kartais D.Grybauskaitės užimtoje pozicijoje negalima būtų įžvelgti politikavimo, VDU profesorius siūlo situaciją vertinti kiek kitaip: "Jei, tarkime, prezidentas laikosi tam tikros nuostatos ir ji atitinka įstatymą, pastarojo neturėtų vetuoti. Bet jeigu vetuoja, ką reiškia anksčiau išsakyta nuostata? Nieko nereiškia. Tada kyla klausimas, o ką apskritai reiškia Prezidentės nuomonė, jei ji kitą dieną gali pasikeisti?

Dalis paaiškinimo gali būti tai, kad šalies vadovė yra kartą aiškiai išreiškusi, kad jai politiškai nepatinka dabartinė koalicija, Darbo, "Tvarkos ir teisingumo" partijos, yra išreiškusi poziciją ir dėl socialdemokratus lydėtų skandalų. Tad jos simpatijos yra labai akivaizdžios – valdančiosios koalicijos atžvilgiu jokių simpatijų nėra."

Pasak profesoriaus M.Jurkyno, šalies vadovė "kovoja su valdančiąja koalicija, kuri ne kartą ją yra pastačiusi į vietą atmesdama veto, neįtraukdama jos pasiūlymų į darbotvarkę".

"Pagal Konstituciją parlamentas yra pagrindinė institucija ir jis gali kaip nori tvarkytis su politiniu gyvenimu. Bet imtis kokių asmeninių pasistumdymų arba galimo politinio šantažo prezidentas Lietuvoje teoriškai negali. Teoriškai premjeras, besiremiantis Seimo dauguma, yra galingiausia politinė figūra. Tik klausimas, kiek ja norima pasinaudoti. Esame turėję tiek griežtesnių premjerų, tiek kompromiso ieškojusių premjerų, kaip Andrius Butkevičius. Tad šiandien mes turime aktyvią Prezidentę ir kompromisų ieškantį premjerą, kurio politinė figūra yra galingiausia", – kalbėjo M.Jurkynas.

Ar tai nereiškia, kad bendrauja mažai? Nepamirškime, kad prezidentūroje mažai žmonių ir jie neatsveria žinių ir patirties, kurių turi šimtai žmonių ministerijose.

Įžvelgia skirtingą kompetenciją

"Prezidentės politinės simpatijos ir antipatijos gerai žinomos. O ar iš tikrųjų jos pozicija Seimo priimtų dokumentų atžvilgiu sietina su artėjančiais rinkimais, ar kad netinkami įstatymai priimti, čia jau kitas klausimas", – dienraščiui sakė Gediminas Kirkilas.

Pasak politiko, šalies vadovė ne kartą yra pareiškusi, kad ši vyriausybė, skirtingai negu Andriaus Kubiliaus, daro mažai reformų, "o kai pradeda daryti, ima joms priešintis: "Jos argumentai, kad Seime, visuomenėje nebuvo diskusijų, iš tikrųjų nepamatuoti. Antai Darbo kodeksas buvo ruošiamas pusantrų metų, dalyvavo Prezidentės patarėjai ir galėjo teikti savo pasiūlymus. Bet buvo laukiama, kol įstatymas bus priimtas."

G.Kirkilas pastebėjo, kad prezidentūroje ne tik mažai specialistų, bet ir svarstytina jų kvalifikacija. "Vyriausybės ir prezidentūros kompetencijos skirtingos, nes Vyriausybė turi daugiau administracinių gebėjimų bei galimybių. Ar užtenka kompetencijos prezidentūros valdininkams – čia jau kitas klausimas", – diplomatiškai kalbėjo G.Kirkilas.