- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) įsivėlus į ginčus dėl Lietuvos ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimo, valdantieji neatmeta galimybės kreiptis Konstitucinį Teismą (KT). Seimo daugumai priklausančių politikų teigimu, prezidento Gitano Nausėdos, jo patarėjų argumentai bei mesti kaltinimai dėl įstrigusio ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo ne tik peržengia politinės etikos, bet, veikiausiai, ir tas ribas, kurias šalies vadovui numato Konstitucija.
„Aš tikrai matau čia konstitucinį klausimą“, – Eltai sakė E. Gentvilas, komentuodamas vis aštrėjantį Prezidentūros ir Vyriausybės ginčą dėl ambasadoriaus paskyrimo.
Politiko teigimu, akivaizdu, kad šioje istorijoje neteisus yra prezidentas, kuris be aiškių argumentų užsispyrė nepritarti ministro Gabrieliaus Landsbergio siūlomiems kandidatams į ambasados Varšuvoje vadovus.
„Konstituciškai neturėtų būti taip, kad užsispirti ir nieko neprileidi vien dėl to, kad kažkas nepatinka. Konstituciniu požiūriu čia yra kažkas nesuderinamo“, – sakė liberalas, pažymėdamas, kad prezidento patarėjų komentarai apie situaciją tik sustiprina įspūdį, jog Prezidentūra ambasadorių klausimu atitrūko nuo Konstitucijoje nubrėžtos orbitos.
„Ypač kai Skaisgirytė pašnekėjo, kad esą prezidentas dabar tiesiogiai su Duda susiskambina ir kad dėl to nėra didelės problemos. Kaip sakoma: soriukas. Vos neatsisėdau. Kas čia per nesąmonė? Kam tada iš viso reikalingas diplomatinis korpusas, jei prezidentas pasiskambina ir kartą per mėnesį susitikęs išsprendžia valstybės reikalus. Tai keistas požiūris į Konstituciją“, – stebėjosi E. Gentvilas.
Todėl, svarstė jis, nenormaliu virtusį diplomatų paskyrimo procesą galėtų įvertinti KT. Tereikia, pažymėjo politikas, surasti pagrindą kreipimuisi.
„Gal galima atrasti kokį aktą, kurio konstitucingumą galėtų patvirtinti Konstitucinis Teismas. Iš to išplauktų, ar kurio nors veiksmais nėra pažeidžiama Konstitucija: Gabrieliaus Landsbergio, Užsienio reikalų ministerijos ar prezidento“, – sakė E. Gentvilas.
Panašiai apie tokią galimybę kalba ir kiti valdančiajai daugumai priklausantys politikai. Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis taip pat įsitikinęs, kad prezidento G. Nausėdos pozicija nesuderinama su pagrindiniu šalies dokumentu.
„Lietuvos Respublikos Konstitucija nors ir lakoniškai, bet aiškiai nurodo, kaip turėtų būti skiriami ambasadoriai“, – Eltai teigė parlamentaras.
Jam antrina ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Reikia pasvarstyti, padiskutuoti kaip būtų galima procesą įvertinti ir jį padaryti aiškesniu, kad pilkosios zonos sumažėtų“, – sakė ji, pridurdama, kad dabartinė Prezidentūros retorika tik diskredituoja pačią instituciją.
„Kai sakoma, kad čia kažkokios „valstybininkų“ rankos kyšo... Tai nerimta ir tokia diskredituoja pačią Prezidentūrą. Pasakykite tikslią priežastį: kas jums patinka ir kas nepatinka?“ – retoriškai kreipdamasi į Prezidentūrą apibendrino konservatorė.
Antra savaitė netyla ginčas dėl Lietuvos ambasados Lenkijoje
Prezidentūra ir valdantieji nuo praėjusios savaitės ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai labai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.
Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.
Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.
Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose2
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
Lietuvos, Latvijos ministrai aptarė, kaip užpildyti trūkstamus karinius pajėgumus regione1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį su Latvijos kolega Andriu Sprūdu aptarė regiono saugumo klausimą, ir būdus, kaip užpildyti trūkstamus karinius pajėgumus. ...
-
Prezidentas G. Nausėda – apie M. Sinkevičių: aš atvažiuoju pas merą, kuris šiandien yra nekaltas13
Jonavoje viešėjęs šalies prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas uždaryti miestų ligoninių akušerijos ginekologijos skyrius, jei per metus nebūna 600 gimdymų, yra klaida. Viešėdamas Jonavoje šalies vadovas t...
-
G. Nausėda jau mato, kas galėtų užimti premjero pareigas po Seimo rinkimų37
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad matytų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderę Viliją Blinkevičiūtę einančią premjerės pareigas po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. ...
-
Seimo kanceliarija aiškinasi, ar per VSD pranešėjo tyrimą neatskleista įslaptintų duomenų1
Seimo kanceliarija sudarė komisiją ištirti, ar atliekant parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informacijos, neteisėtai neatskleista įslaptintų duomenų ir ar jų dalis nebuvo prarasta. ...
-
Išpuolis prieš Slovakijos premjerą: ar mūsų politikai saugūs?16
Precedento neturintis išpuolis prieš Slovakijos premjerą sujaudino ir Lietuvos politikus. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad buvo šokiruota, o buvęs premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja Slovakijos politiko apsaugi...
-
V. Blinkevičiūtė: panašu, kad bandoma susidoroti su M. Sinkevičiumi20
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė mano, kad su šiuo metu dėl dokumento klastojimo ir turto pasisavinimo teisiamu Jonavos rajono teisiamu meru Mindaugu Sinkevičiumi yra bandoma susidoroti. ...
-
V. Blinkevičiūtė dėl pilietybės ragina atvėsti1
Nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad dabar reikia atvėsti, bet klausimą spręsti turės kitos kadencijos Seimas, politikė siūlo peržiūrėti ref...
-
Ministrė M. Navickienė lankysis Telšiuose1
Penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė lankysis Telšių rajone. Ten ji susitiks su savivaldybės, socialinės ir užimtumo srities įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų institucijų atstovais, skelbia minister...
-
A. Dulkys lankysis Molėtų gydymo įstaigose, susitiks su vietos vadovais7
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį su darbo vizitu lankysis Molėtuose. ...