– Kur užsienio politika? Atrodo, prezidentui reikėjo kalbėti apie tai, bet to nebuvo.

– Na, praktiškai po kiekvieno metinio pranešimo labai dažnai pasigendama užsienio politika. Dažniausiai nutinka, kad prezidentas mažiausiai paliečia tas temas, už kurias yra pats atsakingas. Tai šįkart negirdėjome daug apie užsienio politiką, nacionalinį saugumą, krašto apsaugą, teismų sistemą. Daugiau ar mažiau jis palietė tuos reprezentacinius dalykus, save pagyrė už puikiai praeitais metais praėjusį NATO viršūnių susitikimą, kitus surengtus tarptautinius forumus. Matosi, kad prezidentas vengė tiesiogiai kalbėti tom temom, kuriose jis labiau reiškiasi, nes tada, kai pasakai daugiau, yra prie ko kabintis. Dabar iš tų kelių abstrakčių sakinių būtų sunku ką nors išskirti. Nors visos temos paliestos gana paviršutiniškai ir šį kartą metinis pranešimas buvo kiek trumpesnis nei ankstesniais metais. Pati pabaiga tik tokia įspūdinga, kur jau atrodė, kad taikiai baigsim, bet prezidentas vis dėl to įgėlė šiuo metu skandalų epicentre atsidūrusiai Monikai Navickienei.

– Na, įteikė kitokią dovaną. Šiandien M. Navickienės gimtadienis ir štai – dovana iš prezidento.

– Prezidentas nepraleido progos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Atrodo, kad šioje kalboje buvo taip, jog prezidentas pasiima botagą ir plaką valdančiuosius. Ar apie tai ir turi būti prezidento kalba?

– Iš tiesų neatrodė, kad tuo botagu jis būtų labai smarkiai mojavęs. Galbūt lūkestis buvo iš opozicijos atstovų, kad dabar jau prezidentas rėš, rinkimai pasibaigę, valdančiųjų kadencija eina į pabaigą ir dabar prezidentas galbūt išsitrauks tą botagą. Bet, man atrodo, nieko panašaus nebuvo. Kalba santūri, nuosaiki ir taiki. Čia metinio pranešimo žanras yra toks, kad prezidentas pakalba apie tai, kas buvo praėjusiais metais ir gal nereikėtų tikėtis, kad iš šito pranešimo galėtume daryt įžvalgas, koks tas prezidentas bus ateinančius penkerius metus. Kita vertus, manau, kad galima šiokias tokias įžvalgas daryti apie tai, kad prezidentas, panašu, bandys būti toks bendras vardiklis, apie kurį jau visuomenė labiau spiečiasi, dėl to, kad metas sunkus geopolitiškai. Ir dažniau kalboje girdėjom „viena Lietuva“, „vienykimės“, „baikim rietis“ ir pan.

– Bet ar tie valdantieji išgirs, kai, kaip sakot, prezidento kalba turėjo ramiai baigtis, bet buvo paminėta M. Navickienė?

– Čia su metiniais pranešimais taip ir būna. Visi išgirsta tai, ką nori išgirsti. Šiuo atveju, valdantieji greičiausiai džiaugsis, kad prezidentas jų neprikalė prie kryžiaus. Galbūt opozicija tikėjosi, kad šalies vadovas jau pakels visus į frontą ir užduos toną kalti ir talžyti valdančiuosius, bet to nebuvo. Galbūt tas atsiras, bet dabar, panašu, kad ta linija užduodama tokio šalies vadovo, kuris norės palikti ryškesnį pėdsaką būtent taikiomis kalbomis.

– Kodėl, jūsų nuomone, mes neišgirdome nieko apie opoziciją?

– O kokius žodžius galima skirt opozicijai? Nėra ji ypatingo prezidento žodžio nusipelniusi, sėdi visą kadenciją ant pečiaus, nelabai ką veikia. Neprisimenu, kad kada būtų buvęs kažkoks ypatingas dėmesys opozicijai. Daugiau dėmesio ir kritikos valdantiesiems. Ir šį kartą sutampa metinis pranešimas su jau praktiškai prasidėjusia rinkimų kampanija, tai čia galima buvo tikėtis, kad ne tik suplaks M. Navickienę ar dar kažką, daugiau buvo tarsi padėkojimas už išrinkimą ir dėmesys regionams. Tai čia padėka rajonų merams, savivaldybėms, kurių buvo pakankamai nemažai ir Seimo salėje. Tai labiau tokia padėkos kalba.