„Pasiūlyme ES buvo septyni sektoriai, o branduolinės energetikos nebuvo, buvo noras, kad ten atsirastų branduolinis sektorius, ir tikslas buvo įtraukti branduolinį sektorių, mes kalbėjome, kaip galime pasiekti šitą rezultatą, galbūt galima būtų įtrakti Astravą, jei mes padarome tokį paketą (atsisakant trąšų – BNS), mes testavomės tokią poziciją su kolegomis, kurie dirba vietoje“, – sakė S. Straigienė.

Ji taip pat teigė, jog visų pirma buvo keliama mintis įtraukti branduolinę energetiką, o mainais atsisakyti kurio nors vieno iš sektorių, nebūtinai trąšų.

Mes daugiau siūlėme daryti mainus.

„Mes daugiau siūlėme daryti mainus ir kadangi yra septyni sektoriai, nebūtinai su trąšu sektoriumi, galbūt su kitu sektoriumi, kad išeitų apsikeitimas“, – teigė S. Straigienė.

Ji patvirtino, jog mainų idėją suformulavo būtent Prezidentūra.

„Tai buvo laikas, kada dar gali kažką pabandyti, tai buvo testuojama idėja, idėja padaryti mainus, įdėti Astravą“, – kalbėjo patarėja.

Anksčiau šią versiją Seimo komisijai pristatė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė, ji teigė, jog tos idėjos atsisakyta paaiškėjus, kad nepavyks jos įgyvendinti.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę komentuodamas A. Skaisgirytės versiją dėl bandymo į sankcijų Baltarusijai paketą įtraukti Astravo atominę elektrinę, mainais atsisakant trąšų, teigė, jog tai „nėra tikslus situacijos vertinimas“.

Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila anksčiau komisijai yra liudijęs, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu.

Jis teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos. Tuo metu Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.

Prezidentūros atstovai anksčiau ne kartą buvo pasisakę, kad prieš kelerius metus svarstant sankcijas baltarusiškoms trąšoms Prezidentūra norėjo įvertinti jų žalą Lietuvos ekonomikai.

A. Skaisgirytė taip pat yra sakiusi, kad svarstant sankcijas reikėjo numatyti sankcijų žalą Lietuvos transporto sektoriui. Anot jos, nuo sankcijų nukentėjo valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ bei Klaipėdos uostas, o Prezidentūra rūpinosi, kaip sumažinti žalą šioms valstybinėms įmonėms.

Žiniasklaida jau anksčiau skelbė, kad 2021 metais derinant pozicijas dėl sankcijų Baltarusijai Prezidentūra buvo prieš sankcijas trąšoms.

Naujienų portalas „Delfi“ citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, viename iš jų buvo plačiausiai nuskambėjusi S. Straigienės laiško frazė „norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“.

Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.

Galop sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė tiek ES, tiek Jungtinės Valstijos, jų tranzitas per Lietuvą sustojo.

Seimo komisija pirmadienį taip pat aiškinosi pranešėjo Tomo Gailiaus pateiktą informaciją, kad vadovybė davė nurodymą rinkti informaciją apie buvusį diplomatą Vygaudą Ušacką, tuomet dalyvavusį konservatorių partijos atrankoje dėl kandidato prezidento rinkimuose.

Jis teigė, kad 2018 metų rugsėjį per pokalbį VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė, kad „reikia paremti“ V. Ušacko politinį oponentą Žygimantą Pavilionį „informacija, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas“.

Ž. Pavilionis pirmadienį liudydamas komisijoje teigė pats iš viešų šaltinių surinkęs medžiagą, anot jo, įrodančią V. Ušacko prorusišką laikyseną, ir pateikęs departamentui, o ne atvirkščiai.

Jis kategoriškai neigė iš VSD gavęs kokios nors informacijos apie V. Ušacką, o ruošdamasis svarstymui partijos Priežiūros komitete parengė raštą, pagrindžiantį jo kaltinimus V. Ušackui prorusiškumu, ir jį nusiuntė žurnalistams bei bendru paštu VSD.