„Reikia ginkluotės. Kaip prezidentas (Volodymyras Zelenskis – BNS) sakė, ji labai greitai išeina, ji susinaudoja ir, vienąsyk pateikus tam tikrą vienetų skaičių, negali būti ramu, – antradienį Žinių radijui sakė Asta Skaisgirytė. – Reikia nuolatos, karas, deja, tebesitęsia“
Pasak jos, ukrainiečiams reikalinga sunkioji ginkluotė, prieštankiniai, priešraketiniai, priešlaiviniai ginklai.
„Reikia visų įmanomų priemonių, kad būtų atremtas šitas Rusijos puolimas“, – kalbėjo patarėja.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vakare pranešė, jog Rusija pradėjo plataus masto puolimą rytiniame šalies regione Donbase.
Reikia visų įmanomų priemonių, kad būtų atremtas šitas Rusijos puolimas.
Šio puolimo starto laukta pastarąsias kelias savaites, Rusijai atitraukus pajėgas iš Kyjivo apylinkių.
Pirmadienį dieną V. Zelenskis ir G. Nausėda kalbėjosi telefonu.
Lietuvos prezidentas praėjusią savaitę lankėsi Ukrainoje. Vizito metu, pasak A. Skaisgirytės, Ukrainai buvo perduota dar viena karinės Lietuvos paramos siunta.
„Lietuva perdavė Ukrainai, sakykime taip, brigados dydžio vieneto ginkluotės, amunicijos, (...) kad pastiprintų Ukrainą, kariaujančią su Rusija“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėja.
Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi nuo vasario pabaigos. Per šį laikotarpį Lietuva yra perdavusi ukrainiečiams ne vieną ginkluotės siuntą, tačiau konkreti parama neatskleidžiama.
Prezidento patarėja apie Ukrainos tapimą ES kandidate: kalbame apie savaites ir mėnesius
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio reikalams teigia, kad Ukrainos tapimo kandidate į Europos Sąjungą (ES) procesas vyksta pagreitinai ir, pažymi ji, kone pusė šalių narių yra jau išreiškusios pritarimą dėl Ukrainos narystės ES.
„Jis (Ukrainos tapimo ES kandidate procesas – ELTA) eina pagreitintai, taip, kaip ir nori prezidentas Zelenskis. Mūsų stojimo atveju prieš daugelį metų mes kalbėjome apie metus, dabar kalbame apie savaites ir mėnesius. Tai nepalyginami laike dalykai“, – antradienį Žinių radijui teigė A. Skaisgirytė.
Anot prezidento vyriausiosios patarėjos, šiuo metu maždaug pusė ES šalių narių palaiko Ukrainos tapimą ES kandidate. Vis dėlto, pažymi ji, sprendimui priimti reikalingas visų 27 šalių pritarimas.
„Jų yra apie pusė ir tai yra gerai, bet tam, kad būtų priimtas galutinis sprendimas, turi būti ne pusė, o šimtas procentų. Dėl to mums ir visoms bendramintėms dar reikia padirbėti, nes ES tokie sprendimai priimami konsensusu ir reikia visų 27 šalių vieningo požiūrio“, – kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja.
Visgi A. Skaisgirytė akcentuoja, kad Ukraina, sėkmingai atremdama Rusijos puolimą, tik įrodo, kad yra verta tapti ES nare. Todėl, pažymi ji, vis daugiau šalių narių išreiškia pritarimą.
„Situacija nestatiška, ji dinamiškai keičiasi. Prieš mėnesį kai kurios ES šalys abejojo, ar apskirtai Ukraina egzistuos po mėnesio, o dabar jau aišku, kad Ukraina ne tik sėkmingai egzistuoja, bet ir pajėgi atremti Rusijos invaziją. Tai yra didelis dalykas, tai yra keičiantis požiūrį dalykas, ir turiu atsargaus optimizmo, kad šita Ukrainos sėkmė atremiant Rusijos puolimus labai teigiamai paveiks jos stojimo į ES procesą. Ji įrodo, kad yra verta būti ES nare. Žiauriu būdu įrodo, bet tai yra įrodymas“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
A. Skaisgirytė: laikomės pozicijos, kad naujame sankcijų pakete turi atsirasti embargas dujoms ir naftai iš Rusijos
Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė tikina, kad tarptautinė bendruomenė turi tęsti Rusijos izoliacijos procesą. Pasak jos, svarbu, kad sankcijos apimtų ne tik Rusiją, bet ir Baltarusiją, nes ji padeda Rusijai kare prieš Ukrainą.
„Labai nuosekliai laikomės pozicijos, kad naujame sankcijų pakete turi atsirasti embargas dujoms ir naftai iš Rusijos bei sankcionuoti Rusijos bankai“, – antradienį Žinių radijui teigė A. Skaisgirytė.
Prezidento vyriausioji patarėja aiškina, kad ES šalių priklausomybė nuo rusiškų dujų ir naftos yra tapusi labai didele. Anot jos, Austrija importuoja 80 proc. savo dujų iš Rusijos, ir jai staiga atsisakyti šio importo būtų sudėtinga, tačiau svarbu tokiais atvejais diversifikuoti rinkas ir rasti alternatyvių dujų pristatymo būdų.
„Svarbu, kad prasidėtų procesas ir būtų pasakyta, kad norime atsisakyti bei ieškome, kaip kompensuoti rusiškas dujas, kokiomis priemonėmis. Tų priemonių galima rasti ir Lietuva turbūt yra vienas iš tų pavyzdžių, ką galima įsirengti“, – sakė A. Skaisgirytė.
Prezidento patarėja užsienio reikalams pabrėžė, kad Lietuva supratusi, jog yra pernelyg priklausoma nuo rusiškos naftos ir dujų, įsirengė savo naftos bei suskystintų dujų terminalus. Pasak jos, šie terminalai įgalino Lietuvą pirktis naftą ir dujas pasaulinėmis kainomis bei pasaulinėje rinkoje.
„Lietuva parodė, kad jeigu yra politinė valia, dujų ir naftos importo iš Rusijos galima atsisakyti“, – tvirtino A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad, atsižvelgdama į Rusijos vykdomą karinę agresiją Ukrainoje, ES jau yra priėmusi penkis sankcijų Rusijai paketus.
Naujausiame pakete buvo priimtas anglių importo draudimas. Taip pat į Europos uostus nebeleidžiama įplaukti Rusijos laivams.
Penktajame sankcijų pakete buvo išplėstas asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas bei įvestos sankcijos dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.
Taip pat įtrauktas draudimas daugumai Rusijos sunkvežimių ir laivų patekti į ES, išskyrus žemės ūkio produktus, humanitarinę pagalbą ir energetinius išteklius.
Į sankcijų paketą nėra įtrauktas draudimas importuoti naftą bei dujas iš Rusijos.
ES užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę pradėjo diskusijas dėl šeštojo sankcijų paketo.
