„Mūsų akimis, pandemija mokyklose yra valdoma tinkamai. Kol kas tai yra rizikos ribų valdymas, tai sako ir ekspertai. Atostogos padėjo, kreivė mažėja, nematome jokio reikalo galvoti apie kontaktinio ugdymo atšaukimą. Kontaktinis ugdymas ir toliau išlieka prioritetas tiek švietimui, tiek, beje, turbūt ir mūsų normaliam gyvenimui ir ekonomikai“, – LRT radijui teigė P. Baltokas.
Prezidento patarėjas akcentuoja, kad siekiant užtikrinti kontaktinį ugdymą viena iš pagrindinių priemonių yra mokinių testavimas.
Jis taip pat įvertino ir trečiadienį Vyriausybės priimtą sprendimą nuo gruodžio 28 d. galimybių pasą taikyti ir vaikams nuo 12 metų. P. Baltoko teigimu, ši priemonė yra prasminga, siekiant užtikrinti kontaktinį ugdymą, tačiau kelia ir tam tikras grėsmes.
„Labai svarbu suprasti tai, kad mokyklose mokymosi rezultatai pandemijos metu buvo pablogėję, bet grįžo atgalios į normalų lygį, vertinant valstybinius brandos egzaminus. Tačiau psichologinė, emocinė ir fizinė vaikų sveikata, deja, ne. Ir siekiant įvesti štai šį mechanizmą kontaktinio ugdymo užtikrinimui, ypatingai svarbu įvertinti emocinę būklę, psichologinį vaikų klimatą tam, kad nepadarytume segregacijos ten, kur nereikia, tam, kad neduotume vaikams galimybės patyčioms“, – sakė P. Baltokas.
„Tai turi būti įvertintos šios grėsmės, bet šiaip iš principo priemonė, matyt, yra prasminga“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad trečiadienį į posėdį susirinkusi Vyriausybė priėmė sprendimą, kad nuo gruodžio 28 d. galimybių pasas bus reikalingas ir asmenims nuo 12 metų amžiaus. Iki šiol galimybių pasas buvo reikalingas nuo 16 metų.
Tačiau, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, šio dokumento mokyklose nebus reikalaujama.
Palaiko planus atsisakyti jungtinių klasių
Šalies vadovo patarėjas Paulius Baltokas sako, kad Prezidentūra palaiko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planus mokyklose palaipsniui atsisakyti jungtinių klasių. Tačiau kartu jis pabrėžia, kad tokia mokyklų tinklo pertvarka nepakanka tik formaliai sujungti kelias švietimo įstaigas, bet pirmiausiai būtina orientuotis į mokinių pasiekimų nelygybės mažinimą.
„Valstybės kontrolė yra nurodžiusi, kad ten, kur yra jungtinės klasės, arba mažiau mokinių – mokymosi rezultatai yra prastesni. Dažniausiai. Turbūt čia yra pagrindinis tikslas: ne pats mokyklų jungimas ar nejungimas, uždarymas ar neuždarymas, bet mokymosi rezultatų skirtumų mažinimas“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo P. Baltokas.
Prezidentūros Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas pabrėžė, kad skirstant šiai pertvarkai skirtas lėšas pagrindinis kriterijus neturėtų būti tiesiog mokyklų infrastruktūros renovacija, bet būtent siekis mažinti takoskyrą tarp vaikų pasiekimų.
„Tol, kol ten skirtos lėšos nenueis statyboms, dažymui, aplinkos gražinimui, bet realiai iškeltas pagrindinis kriterijus savivaldybėms savivaldybėms (nes savivaldybės priims galutinius sprendimus) bus mokymosi pasiekimų skirtumų mažinimas, tol tokia pertvarka turi tikslą“, – įsitikinęs jis.
„Jeigu pertvarkos tikslas atleisti vieną kitą mokyklos vadovą, tai tada turbūt didelės prasmės nėra“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Jis taip pat akcentavo, kad formalus mokyklų sujungimas savaime neturėtų tapti šios pertvarkos tikslu.
„Jeigu mes tiesiog prijungsime mokyklą ir 60 vaikų ir toliau paliksime toje pačioje mokykloje su tokiais pačiais resursais, mes visi matyt puikiai suprantame, kad tai bus tik administracinis sujungimas“, – aiškino P. Baltokas.
ELTA primena, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečiadienį pristatė siūlomus pokyčius, tarp kurių yra planai laipsniškai atsisakyti jungtinių klasių, taip siekiant sumažinti ugdymo skirtumus tarp mokinių.
„Po konsultacijų pristatome svarbius pasiūlymus, kuriuos teiksime Vyriausybei. Tai yra mokyklų, vykdančių formaliojo ugdymo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius informavo, kad šiuo metu visoje Lietuvoje jungtinėse klasėse mokosi per 3700 vaikų.
„Šiandieną mes turime per 247 jungtines klases 1–4 klasėse ir per 120 jungtinių klasių 5–8 klasėse“, – teigė R. Skaudžius.
Viceministras spaudos konferencijoje pristatė ministerijos naujai parengtus siūlymus dėl jungtinių klasių.
„Siūloma, kad 5–8 klasėse apskritai nebūtų jungtinių klasių, galima būtų jungti tik po dvi gretimas klases pradiniame ugdyme, tai yra 1–4 klasėse“, – informavo viceministras.
R. Skaudžiaus teigimu, taip pat siūloma, kad mažesnės nei 8 vaikų klasės nebūtų finansuojamos. Ministerija gimnazinėms III-IV klasėms taip pat rekomenduoja, kad klases sudarytų ne mažiau nei 21 mokinys, kai šiuo metu leidžiama – 12. Siūloma, kad ši rekomendacija nuo 2024 metų taptų privaloma. Tuo metu nuo 2026–2027 metų, pagal ministerijos teikiamus siūlymus, būtų privaloma, kad III gimnazijų klases sudarytų ne mažiau nei 31 mokinys.
Taip pat siūloma, kad mokyklos, kuriose mokinių skaičius nesiekia 60, turėtų būti pertvarkomos į jungtines ir taptų jungtinių mokyklų dalimi.
Savo ruožtu J. Šiugždinienė detalizavo, kad šiuo metu Lietuvoje yra 10 savivaldybių, neturinčių jungtinių klasių.
Ministrė taip pat tikina, kad ministerijos parengti siūlymai Vyriausybei bus pateikti vėliausiai pirmadienį.
Naujausi komentarai