„Prezidentas nematė jokio plano B ir nežino apie planą B. Planas, kurį žino prezidentas, yra pasirašytas memorandumas ir datos, kurios jame numatytos“, – antradienį Žinių radijui sakė jis.

K. Budrys pabrėžė, jog vokiečių brigados atvykimas labiausiai priklauso nuo infrastruktūros sukūrimo jiems Lietuvoje.

„Esu įsitikinęs, kad pagrindinis, jeigu ne vienintelis toks stambus veiksnys, ar turėsime, ar neturėsime brigados, tai yra mūsų tempai statyti infrastruktūrą. Čia yra tiesioginė sąsaja. Infrastruktūros lygis lygu Vokietijos kariai Lietuvoje, kiek jų bus“, – pabrėžė K Budrys.

Anot jo, Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai yra pasirašę susitarimą, kad Vokietijos karių brigada Lietuvoje bus dislokuota iki 2027 metų pabaigos, o iki to laiko Lietuva įsipareigojo įrengti visą jiems būtiną infrastruktūrą.

„Tai šituose rėmuose mes ir dirbame, jokių kitokių planų, negu šitas patvirtintas planas, būti negali. Mes ties juo dirbame, nes niekas nepasakė, kad jis yra neįgyvendinamas, plius mes suprantame, kiek mums egzistenciškai svarbu, kad Vokietijos pajėgos čia būtų“, – tvirtino prezidento patarėjas.

„Neįgyvendinti šio sumanymo, viso plano pastatant infrastruktūrą, žinant, kokie yra terminai dabar, jau šiuo metu, man tai prilygtų tėvynės išdavystei“, – pridūrė jis.

Planas, kurį žino prezidentas, yra pasirašytas memorandumas ir datos, kurios jame numatytos.

Liepos viduryje pasirodžiusioje „Business Insider“ publikacijoje teigta, kad Vilnius informavo Berlyną, jog brigados dislokavimui reikalinga infrastruktūra nebus paruošta laiku, tad galutinis brigados dislokavimas gali nusikelti į 2028 metų pabaigą ar 2029 metų pradžią. Vokietijos gynybos ministerijoje dėl to surengtas posėdis, tačiau nepriimta sprendimų.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas šį pranešimą, tvirtino, kad Lietuva ir toliau siekia, jog Vokietijos brigada Lietuvoje pilnai būtų dislokuota iki 2027 metų pabaigos, tačiau Berlynas yra supažindintas ir su planu B.

Ministro teigimu, tai „elementarus darbinis procesas, numatant atsarginius variantus“.

Pasak jo, atsarginiuose planuose numatyta, kad jei Lietuvoje jau esantiems vokiečių kariams būtų staigiai reikalinga kokia nors infrastruktūra, kuri dar nėra paruošta, jiems laikinai būtų pasiūlyta jau esanti kita infrastruktūra.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vilnius su Berlynu sutarė dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone Šalčininkų rajone. Lietuva per tą laiką žada parengti reikalingą infrastruktūrą.

Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija yra sakiusi, kad perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.

Brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių. Kol kas Lietuva skaičiuoja, kad trečdalis jų atvyks su šeimomis.

Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, investicijos į vokiečių brigadai priimti reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.

Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kiek daugiau nei 20 karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.