Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį Seime septyniems kandidatams į prezidento postą įteikė kandidato pažymėjimus.

Rinkimuose varžysis septyni kandidatai: socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis, antros kadencijos siekianti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, Darbo partijos atstovas parlamentaras Artūras Paulauskas, parlamentaras Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Ignalinos meras Bronis Ropė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Kaip pažymėjo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, nuo šio momento kandidatai įgyja teisinę neliečiamybę, jei jos iki šiol neturėjo pagal pareigas. Iš kandidatų tai - Ignalinos meras B.Ropė bei Vilniaus meras A.Zuokas, nes kiti jau turėjo imunitetą kaip einantys prezidento, Seimo narių, europarlamentarų pareigas.

Kandidatai pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ atstovų iniciatyva pasirašė garbingų ir sąžiningų rinkimų deklaraciją. Šia deklaracija kandidatai įsipareigojo dėti visas pastangas, kad 2014 metų prezidento rinkimai būtų laisvi, skaidrūs, informatyvūs, garbingi ir sąžiningi.

Europarlamentaras Z.Balčytis žurnalistams sakė tikintis, jog pateks į antrą turą, o savo neaukštą reitingą aiškino nedideliu žinomumu. Jis sakė besiviliantis, jog padėtį pakeis per nacionalinį transliuotoją organizuojami kandidatų debatai.

„Mes iš tikrųjų važinėjame po rajonus, aš neturiu tokios galimybės naudotis visuomeninio transliuotojo paslaugom, ypatingai kalbant apie tuos darbus, kurie kiekvieną dieną daromi Lietuvoj (...). Aš manau, kad debatai tiek radijuje, tiek televizijoje padės man įgyti didesnį populiarumą ir aš esu įsitikinęs, kad antrame rinkimų ture aš būsiu“, - žurnalistams sakė Z.Balčytis.

Prezidentė D.Grybauskaitė sakė agituojanti žmones ne balsuoti konkrečiai už ją, o iš viso - eiti balsuoti ir pareikšti savo valią, nes tai lems valstybės ateitį.

„Nenorėčiau pervertinti reitingų, o visiems labai rimtai galvoti apie rinkimus. Kiekvienas žmogus dabar turi galimybę apsispręsti, ar jis  nori įtakoti valstybės likimą ir ateitį. Aš neagituoju už save, aš agituoju žmones tiesiog dalyvauti politiniame gyvenime, eiti ir rinkti tai, ko jie nori“, - sakė D.Grybauskaitė.

Parlamentaras Naglis Puteikis pažymėjo esąs nesisteminis kandidatas. „Noriu, kad antroji Lietuva taip pat turėtų savo atstovą, nes pirmoji nomenklatūrinė dvidešimt metų pasikeisdama valdo“, - sakė kandidatas.

Jis piktinosi ir deklaracijoje dėl sąžiningų rinkimų atsiradusia nuostata, kad dėl tiesioginių pareigų debatus galima praleisti. „Vakar vidurdienį dar buvo įrašyta, kad pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad kandidatai daugiau dalyvautų debatuose ir mažiau leistų pinigų brangiems klipams. O vakar atsirado išlyga, kad dėl pareigų kandidatas gali ir nedalyvauti. Aš manau, kad tai neeuropietiškas požiūris ir dar kartą tai patvirtina, kad reikėjo vienam nesisteminiam kandidatui atsirasti, o kaip kitaip pasakoti apie tuos nesąžiningus veiksmus, kuriais užsiima partiniai kandidatai“, - kalbėjo N.Puteikis.

Išlyga dėl galimybe nedalyvauti debatuose dėl pareigų pasipiktino ir Darbo partijos kandidatas A.Paulauskas. Jie abu su N.Puteikiu pasirašydami sąžiningų rinkimų deklaraciją įrašė savo pastabas dėl neįtikusių nuostatų. A.Paulauskas tvirtino, jog tokią išlygą pasiūlė D.Grybauskaitės rinkimų štabas.

„Aš už garbingą kovą, konkurenciją, sąžiningus rinkimus ir kad rinkėjams galėtų atsiskleisti visi kandidatai. Kodėl aš labai svarbia rinkimų dalimi laikau debatus - nes čia žmonės pamato, kaip galvoja, kaip mato šalies ateitį, ar pripažįsta klaidas. Kodėl aš padariau tą pastabą - nes paskutinę dieną atsiranda išlyga, kad galima nedalyvauti debatuose, jei tai susiję su pareigom. Debatai vyks vakare, devintą valandą, lyg ir visi darbai atlikti. Vis tiek reikia stengtis, kad dalyvautų visi kandidatai, šiuo metu, atrodo, kad tokio noro turi ne visi kandidatai“, - sakė A.Paulauskas.

D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas Romas Švedas BNS tvirtino, jog visi štabai teikė savo pasiūlymus ir stebėjosi A.Paulausko bei N.Puteikio pozicija sakydamas, jog galutinis tekstas buvo su visais kandidatų štabais suderintas.

Jis tvirtino, jog prezidentė dalyvaus Lietuvos nacionalinio transliuotojo rengiamuose debatuose, tačiau sutrukdyti gali tarptautiniai vizitai, kurie planuojami prieš pusmetį.

„Išlygą padarė abu kandidatai, kurie ją įrašė savo ranka. Kaip kandidatai į prezidentus žmonės labai save parodė, kai iš anksto suderintą tekstą paskutiniu metu prirašinėjo. Tai yra deklaracija šiuo atveju, bet jei jie taip elgsis būdami prezidentai? Prirašyti iš anksto suderintų sutarčių tekstus būtų daugiau negu keista“, - sakė R.Švedas.

„Prezidentė dalyvaus VRK organizuojamuose debatuose bei prezidentė vykdys prezidentės pareigas. Prezidentė yra dvidešimt keturias valandas prezidentė. Ir jau yra suplanuoti tarptautiniai vizitai, kurie derinami prieš pusę metų“, - sakė štabo vadovas.

Ignalinos meras B.Ropė sakė nemanantis, jog rinkėjai kaip trūkumą gali įvertinti tai, kad jis daugiau patirties turi dirbdamas savivaldybės lygmeniu. Meras pažymėjo su tarptautinėmis institucijomis bendraujantis per darbą savivaldybių asociacijoje, o taip pat pabrėžė ir komandos svarbą.

„Kaip savivaldybės meras ir kaip savivaldybių asociacijos vienas iš vadovų tikrai pakankamai daug dirbu, ir su tarptautinėmis institucijomis, manau, kad tos patirties tikrai turiu pakankamai. Niekada niekas negimė viską žinodamas, būna paprastai komanda, atskirais, ypač ypatingai sunkiais klausimais, reikia pasitarti“, - sakė B.Ropė.

LLRA vadovas V.Tomaševskis sakė nesureikšminantis apklausų duomenų, kuriais remiantis jo reitingas nėra aukštas. Jis tvirtino matantis savo galimybę varžytis antrame ture.

„Aš sakiau, kad yra didelė galimybė patekti į  antrą ratą. Apklausos mano partijai ir man asmeniškai niekada nebuvo itin tikslios“, - sakė V.Tomaševskis.

Paskutinis kandidato pažymėjimą pasiėmęs Vilniaus meras A.Zuokas save lygino su Džeimsu Bondu. „Mano pažymėjimas - nulis septyni, tai praktiškai kaip Džeimsas Bondas, o Džeimsas Bondas visada laimi“, - paklaustas, kaip vertina savo galimybes rinkimuose, sakė A.Zuokas.

A.Zuokas tvirtino, jog jo populiarumas turėtų kilti dėl kelionių po Lietuvą, susitikimų su rinkėjais. „Tam ir yra rinkimai, laikas bendravimui su rinkėjais, aktyviai važinėju po Lietuvą, turiu tikrai puikių darbingų susitikimų ir tai gali būti gera proga parodyti, kad gali būti ir kitokia lyderystė, o ne tokia pozicija, kokią mes matome Lietuvoje - priešų paieška čia ir priešų kūrimas už Lietuvos sienų. Telkianti, o ne skaldanti lyderystė“, - kalbėjo A.Zuokas.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną. Antrasis turas, jei jo reikės, bus organizuojamas kartu su Europos Parlamento rinkimais gegužės 25 dieną.

Apklausos rodo, jog daugiausiai rinkėjų balsų per prezidenti rinkimus gautų dabartinė šalies vadovė, su maždaug 40 proc. balsų. Per prezidento rinkimus už socialdemokratų kandidatą Z.Balčytį planuoja balsuoti 10,3 proc. apklausos dalyvių, už Darbo partijos kandidatą A.ulauską - 9,6 proc., už Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą B.Ropę - 4,1 proc., už Seimo narį Naglį Puteikį - 3,7 proc., už Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatą Valdemarą Tomaševskį - 3,4 proc., už Vilniaus merą Artūrą Zuoką - 2,3 procento.

Iš viso dalyvauti rinkimuose siekė 12 asmenų, tačiau kandidatais registruoti tik ne mažiau kaip 20 tūkst. jo kandidatavimą remiančių rinkėjų parašų pristatę politikai. Parašų surinkti nepavyko Lietuvos žaliųjų partijos vadovui parlamentarui Linui Balsiui, verslininkui Vladui Lašui, Kovo 11-osios akto signatarui Rolandui Paulauskui, vairuotojui Jonui Lašiniui bei Demokratinės darbo ir vienybės partijos pirmininkei Kristinai Brazauskienei.