„Jis kalba pats, matyt paveiktas grasinimų, lyg ir prisipažįsta, kad organizavo masinius neramumus. Mums žinant, kaip tokio pobūdžio pareiškimai yra išgaunami iš žmonių, tai nenuperkame šito pareiškimo kaip tikro pareiškimo. Tačiau žmogus gyvas, ir tai yra gera žinia“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Pirmadienį Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos išplatintame vaizdo įraše A. Lukašenkos režimo sulaikytas R. Pratasevičius teigė esąs Minsko miesto 1-ajame tardymo izoliatoriuje. Jis teigė  neturįs jokių sveikatos problemų.

„Darbuotojų elgesys su manimi – maksimaliai korektiškas ir atitinkantis įstatymus. Šiuo metu toliau bendradarbiauju atliekant tyrimą – duodu prisipažįstamuosius parodymus dėl masinių neramumų organizavimo Minsko mieste“, – vaizdo įraše sakė žurnalistas.

Mums žinant, kaip tokio pobūdžio pareiškimai yra išgaunami iš žmonių, tai nenuperkame šito pareiškimo kaip tikro pareiškimo.

Baltarusijos režimas sekmadienį Minske priverstinai nutupdė iš Graikijos į Lietuvą skridusį keleivinį lėktuvą, kad suimtų opozicijos žurnalistą ir aktyvistą R. Pratasevičių.

Žengė svarbų pirmąjį žingsnį

A. Skaisgirytė pripažino, kad Vakarų bendruomenės reiškiami reikalavimai paleisti nutupdytu laineriu skridusį opozicijos aktyvistą R. Pratasevičių bei kartu su juo vykusią Sofiją Sapegą, nebūtinai bus Minsko greitai įgyvendinti.

„Įgyvendinti nėra paprasta jei režimas nutartų juos toliau laikyti ir falsifikuoti teismo procesą“, – sakė ji.

Visgi, akcentavo A. Skaisgirytė, tarptautinė bendruomenė žengė svarbų pirmąjį žingsnį.

„Tarptautinis, aukšto lygio pasakymas – visos Europos Sąjungos – yra didelis įvykis tarptautinėje politikoje. Tą patį sako Jungtinės valstijos, Jungtinė Karalystė. Ką tarptautinė bendruomenė gali padaryti žmogaus teisei užtikrinti – tai nenuleisti negirdom, nesutikti su tuo kas vyksta, o garsiai pasakyti savo poziciją“, – aiškino patarėja, pažymėdama, kad ilgainiui paaiškės, kaip į Vakarų siunčiamas žinutes reaguos A. Lukašenkos režimas.

„Dėl realių įrankių (raginančių paleisti R. Pratasevičių ir S. Sapegą – ELTA) gyvenimas parodys. Tačiau dabar žengtas pirmasis žingsnis. Pasakyta – paleiskit (...) Turime suprasti, kad tarptautinėje politikoje karo paskelbimas yra pats blogiausias veiksmas, o visas priemonių paketas, kuris yra išvardintas, jis ženkliai sumažina Baltarusijos galimybę veikti pasaulyje. Režimas turi sverti kas yra svarbiau“, – pridūrė A. Skaisgirytė.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį pasmerkė Baltarusijos įvykdytą priverstinį keleivinio lainerio nutupdymą ir juo skridusio opozicijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės Sofijos Sapegos sulaikymą, o Bendrijos oro bendroves paragintos vengti Baltarusijos oro erdvės.

Baltarusija tiesiog akyse užsidaro

Po 2020 m. rugpjūtį vykusių suklastotų prezidento rinkimų Aliaksandro Lukašenkos režimo valdoma Baltarusija tiesiog „akyse užsidaro“ nuo tarptautinės bendruomenės, sako A. Skaisgirytė.

„Situacija šiuo metu yra labai prasta ta prasme, kad Lukašenka meta (ambasadorius – ELTA) iš Baltarusijos, ir jis tą daro visiškai sąmoningai. Paskutinė auka yra Latvijos ambasadorius ir visa ambasada“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

„Ši šalis tiesiog akyse užsidaro nuo tarptautinės bendruomenės“, – pažymėjo ji.

Ši šalis tiesiog akyse užsidaro nuo tarptautinės bendruomenės.

Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos, Lietuvos ambasados Minske situacija taip pat per pastaruosius metus stipriai pasikeitė.

„Situacija po praėjusių metų rugpjūčio mėnesio pakito dramatiškai. Kaip žinoma, po įvykusių neramumų ir masinių žmogaus teisių pažeidimų (Baltarusijoje – ELTA) ir labai griežtos Lietuvos bei Lenkijos pozicijos Lukašenkos ir jo administracijos atžvilgiu mūsų ambasadorius Minske grįžo į Vilnių, ir jis dirba iš Vilniaus. Taip pat yra gerokai sumažintas ambasados korpusas – tas pats galioja ir Lenkijos ambasadoriui“, – sakė prezidento patarėja.

Baltarusija pirmadienį išsiuntė iš šalies visus kaimyninės Latvijos ambasados darbuotojus. Prieš tai Latvijos sostinėje Rygoje per ledo ritulio pasaulio čempionatą oficialios Baltarusijos vėliavos buvo pakeistos baltarusių opozicijos vėliavomis.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį pasmerkė Baltarusijos įvykdytą priverstinį keleivinio lainerio nutupdymą ir juo skridusio opozicijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės Sofijos Sapegos sulaikymą, o Bendrijos oro bendrovės paragintos vengti Baltarusijos oro erdvės.

Žmonėms išvykti trukdo režimas, o ne skrydžių ribojimas

Prezidento vyriausioji patarėja diplomatiniams klausimams A.Skaisgirytė sako, kad Baltarusijos žmonėms išvykti trukdo režimas, o ne skrydžių ribojimas, kurio imtis nusprendė Europos Sąjungos šalių lyderiai.

„Baltarusijos žmonėms išvykti kliuvinys yra režimas, o ne fiziniai keliavimo būdai. Dabar Lukašenkos režimas draudžia baltarusiams išvykti, yra labai griežti reikalavimai, kokiais pagrindais gali Baltarusijos piliečiai vykti į užsienį“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

„Čia yra problema, o ne fizinis veikimas. Yra taip pat kelių transportas, kuriuo galima vykti, jeigu yra įmanoma, žmogui leidžiama vykti“, – pridūrė ji.

Ji komentavo viešojoje erdvėje pasirodžiusius nuogąstavimus, kad taikomi skrydžių apribojimai gali paveikti ne tik Minsko režimą, bet ir eilinius Baltarusijos piliečius.

ES lyderiai pirmadienį paragino ES Tarybą priimti būtinų priemonių, kad būtų uždrausti Baltarusijos avialinijų skrydžiai ES oro erdvėje ir uždaryta prieiga prie ES oro uostų reisams, aptarnaujantiems tokių oro bendrovių, taip pat ES avialinijas paragino vengti Baltarusijos oro erdvės.

Vengti šios šalies oro erdvės jau nusprendusios tokios kompanijos kaip „Air France“, „Finnair“, „Lufthansa“ ir kt., taip pat ribojimų skrydžiams, aptarnaujamiems per Baltarusiją, ėmėsi Lietuva, Ukraina, o Jungtinė Karalystė uždraudė Baltarusijos valstybinei oro bendrovei „BelAvia“ rengti skrydžius į Didžiąją Britaniją.

„BelAvia“ savo ruožtu atšaukė skrydžius į Lietuvą – iki birželio 26 dienos, į Prancūziją ir Jungtinę Karalystę – iki spalio 30 dienos.