„Džiugu, kad Aplinkos ministerijos vadovybė ėmėsi aktyviai spręsti įsisenėjusias aplinkosaugos problemas, ir per pirmą darbo mėnesį galima pasidžiaugti konkrečiais rezultatais, ypač dėl Žuvinto rezervato apsaugos. Taip pat pasistūmėta į priekį su Punios šilo klausimais. Taigi pirmas mėnuo tikrai darbingas ir svarbiausia – su rezultatais“, – po prezidento susitikimo su aplinkos apsaugos ministru Simonu Gentvilu sakė jis.

J. Neverovičius taip pat teigė, kad diskutuota ir apie būtinybę skirti didesnį prioritetą saugomų teritorijų apsaugai.

Per pirmą darbo mėnesį galima pasidžiaugti konkrečiais rezultatais, ypač dėl Žuvinto rezervato apsaugos.

„Per susitikimą kalbėta ir apie tai, kad apskritai saugomų teritorijų apsaugos sričiai turėtų būti skirta daugiau dėmesio ir prioriteto, tai nuskambėjo per „Natura 2000“ teritorijų apsaugą, buveinių inventorizaciją. Ministras deklaravo, kad bus skirtas dėmesys ir bus judama konkrečių sprendimų link“, – kalbėjo jis.

Susitikime aptartas ir miškų apsaugos klausimas, teigė prezidento patarėjas.

„Kalbėta apie miškų apsaugą. Nuskambėjo pasiūlymas, kad iki šių metų vidurio būtų paruoštas nacionalinis susitarimas dėl miškų apsaugos ir naudojimo. Prezidentas svarstytų patronuoti tokį procesą“, – sakė jis.

J. Neverovičius taip pat pažymėjo, kad prezidentas džiaugiasi naujosios Vyriausybės išsikeltais ambicingais klimato kaitos stabdymo tikslais.

„Taip pat kalbėjome apie tai, kad Lietuva turėtų aktyviai prasidėti prie klimato kaitos klausimų sprendimo COP26 formatu, t. y. Jungtinių Tautų formatu. Prezidentas galėtų pasidžiaugti, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė numatė ambicingus klimato kaitos tikslus, ypač numatant mažinti (aplinkai kenksmingų dujų – ELTA) išmetimus 70 proc., palyginti su 1990 metais turėtomis emisijomis“, – tikino jis.

S. Gentvilas: vėluojama įgyvendinti bent 4 ES direktyvas

Anot S. Gentvilo, susitikime su prezidentu buvo apžvelgti įsipareigojimai, kuriuos aplinkos apsaugos ministras išsikėlė padaryti per pirmąjį mėnesį pretenduodamas į šį postą.

„Kaip kandidatas į ministrus turėjau nemažą sąrašą įsipareigojimų, kas bus padaryta per pirmąjį buvimo ministru mėnesį. Natūralu, prezidentas norėjo peržvelgti tuos darbus ir lūkesčius, kuriuos tuomet kaip kandidatas beformuojant Vyriausybę buvau iškėlęs“, – teigė ministras.

S. Gentvilas teigė šalies vadovui suteikęs daugiau informacijos apie Lietuvoje vėluojantį kai kurių ES direktyvų įgyvendinimą.

Savo ruoštu labai prašiau prezidento įvairiais ES formatais pavėlinti tas sankcijas, kurios yra numatomos prieš Lietuvą.

„Šiek tiek daugiau informacijos suteikiau prezidentui apie ES direktyvų vėlavimą, jų įgyvendinimą ir konkrečius grafikus, kada mes, kaip Aplinkos ministerija, sugebėsime užbaigti pažeidimo procedūrą tiek dėl nuotekų direktyvos, tiek dėl buveinių apsaugos, tiek dėl žiedinės ekonomikos ir kitų direktyvų perkėlimo į Lietuvos teisės aktus. Jų turime bent ketvertą, su kuriomis vėluojame“, – žurnalistams sakė S. Gentvilas.

„Savo ruoštu labai prašiau prezidento įvairiais ES formatais pavėlinti tas sankcijas, kurios yra numatomos prieš Lietuvą“, – pridūrė jis.

Ministras pažymėjo, kad aptarta ir saugomų teritorijų problematika, ypač susijusi su Žuvinto rezervatu ir Punios šilu.

„Su prezidentu taip pat gana išsamiai aptartos saugomų teritorijų problemos ir iššūkiai. Minėtos dvi, tiek dėl Punios šilo, tiek dėl Žuvinto. Yra padaryti konkretūs veiksmai dėl Žuvinto, jie yra ir užbaigti prieš Naujuosius metus. Dėl Punios šilo jau yra paskelbtas konkursas dėl tvarkymo plano korekcijos, ir atrinkus konsultantus saugomų teritorijų tarnyba numato, kad iki vasaros bus užbaigtas rezervato plėtros planavimas“, – tikino jis.

S. Gentvilas taip pat pabrėžė, kad aptarti ir ES priekaištai dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiklos, neatitinkančios bioįvairovrei svarbiausių teritorijų apsaugos standartų.

„Praėjusią savaitę į Europos Komisiją išsiuntėme labai aiškų grafiką, kaip iki 2021 metų pabaigos mes ištaisysime ES priekaištus, kurie yra pagrįstai reiškiami Lietuvai dėl bioįvairovei svarbiausių teritorijų apsaugos.

Dėl tų priekaištų ir namų darbų neatlikimo „Lietuvos geležinkeliams“ galimai stabdoma 100 mln. parama žaliosioms investicijoms. Tai yra mūsų, Aplinkos ministerijos ir viso sektoriaus, atsakomybė tuos pažeidimus ištaisyti“, – tikino jis, pridurdamas, kad susitikimas su Europos Komisija šiuo klausimu planuojamas vasario 5 dieną.

AAD veikloje proveržio nemato

Prezidentūra sako kol kas nematanti proveržio Aplinkos apsaugos departamento veikloje, tačiau tikisi, kad didesnis finansavimas bus panaudotas efektyviai.

„Nematome kažkokio didelio šitos srities proveržio, kas, akivaizdu, kad turėtų vykti“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas aplinkai ir infrastruktūrai Jaroslavas Neverovičius.

Jis teigė, kad prezidento pozicija svarstant šių metų biudžetą buvo skirti daugiau lėšų aplinkosaugai, todėl Prezidentūra tikisi, kad didesnis finansavimas bus panaudotas efektyviai.

„Prezidentas visą laiką tam skiria daug dėmesio – ne tik kalbant apie tai su tuo metu dar kandidatu į ministrus, bet ir svarstant nacionalinį šių metų biudžetą, kur prezidento pozicija buvo, kad šiai sričiai reikėtų skirti daugiau finansavimo“, – teigė prezidento patarėjas.

„Tas ir buvo padaryta. Dabar svarbu, kad tie pinigai būtų efektyviai, racionaliai panaudoti tam, kad būtų iš esmės reformuota ir gerinama šitos institucijos veikla“, – pridūrė jis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad jo tikslas užpildyti laisvus inspektorių etatus departamente.

„Mano tikslas, kad, kaip ir policijos reformos metu, inspektorių etatai būtų užpildyti. Jie neužpildomi jau gerą pusmetį. Matau 70 pareigybių, kurios yra neužpildytos“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu penktadienį sakė S. Gentvilas.

Mano tikslas, kad, kaip ir policijos reformos metu, inspektorių etatai būtų užpildyti. Jie neužpildomi jau gerą pusmetį. Matau 70 pareigybių, kurios yra neužpildytos.

„Antrasis tikslas yra, kad liepos 1 dieną, kai įvyks visų kontrolės funkcijų konsolidacija departamente, ji vyktų sklandžiai. Šiuo metu vyksta darbo grupė, kuri analizuoja, kiek etatų bus perkelta iš Valstybinės miškų tarnybos, miškų kontrolės funkcijai atlikti į Aplinkos apsaugos departamentą“, – pridūrė jis.

Sausio pradžioje ministerija pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl nušalinto Klaipėdos aplinkosaugininko, kuris S. Gentvilui ir jo patarėjui pranešė apie Būtingės naftos terminale gruodį išsiliejusią naftą.

Ministras tuo metu teigė, kad tiriamas Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos specialisto Donato Bagočiaus skundas dėl jo patiriamo spaudimo.

Ministras pridūrė gaunantis „neproporcingai“ daug skundų iš departamento darbuotojų.

„Lietuvos rytas“ anksčiau sausį buvo pranešęs apie departamento sprendimą nušalinti D. Bagočių, tai sulaukė aplinkosaugininkų profsąjungos pasipiktinimo, jie departamento vadovę Olga Vėbrienę kaltino susidorojimu.

Nuo pernai rugpjūčio vadovaujanti O. Vėbrienė tuo metu išplatino viešą laišką, kuriame kalbėjo apie „kritinę“ padėtį aplinkosaugos sistemoje bei darbe patiriamą spaudimą.

S. Gentvilas sako, kad šis konfliktas su departamento vadovybe pasiekti savo tikslų aplinkosaugoje kol kas nekliudo.

„Kol kas nekliudo. Tai nėra kažkoks asmeninis konfliktas, aš manau, kad tai darbiniai santykiai. Dėl kai kurių dalykų yra nesutarta ir natūralu, kad tie lūkesčiai turi susistyguoti ir ta diskusija turi būti daugiau darbinė, o ne vieša“, – teigė S. Gentvilas.

Jis tvirtino, kad O. Vėbrienės laiške buvo „nemažai faktinių klaidų“.

Prezidentūra pernai sausį po „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalo ir praėjus keliems mėnesiams po gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ teigė, kad aplinkos apsaugos sistema neveikia ir dažnai saugo pačius pažeidėjus, o ne gamtą.

J. Neverovičius penktadienį dar kartą pabrėžė, kad departamentui keliami reikalavimai išlieka tokie patys kaip ir pernai – laikytis aukščiausių skaidrumo ir profesionalumo standartų.

Prezidentas imtųsi globoti susitarimą dėl miškų apsaugos

Prezidentas G. Nausėda svarstytų globoti nacionalinio susitarimo dėl miškų apsaugos ir naudojimo procesą.

Šalies vadovas šį klausimą, be kita ko, penktadienį aptarė su aplinkos ministru Simonu Gentvilu.

„Kalbėta apie miškų apsaugos klausimą. Nuskambėjo pasiūlymas, kad iki šių metų vidurio būtų paruoštas nacionalinis susitarimas dėl miškų apsaugos ir naudojimo“, – žurnalistams sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas aplinkai ir infrastruktūrai J. Neverovičius.

Yra noras, kad tai nepriklausytų nuo politinių partijų, prezidentas lyderiautų šiame procese. Tikslas jį baigti iki metų vidurio.

„Prezidentas svarstytų patronuoti tokiam procesui“, – pridūrė jis.

Aplinkos ministras sako, kad nacionalinio susitarimo tikslas – stabiziluoti teisėkūrą.

„Tikslas yra stabilizuoti teisėkūrą. Per praeitą kadenciją Miškų įstatymo pakeitimų buvo 90 – beveik tiek pat, kiek per 26 metus iki tol. Kiekviena politinė partija bando savaip reikštis, saugodama miškus, todėl reikia nacionalinio susitarimo, kad ta teisėkūra nebūtų tokia spontaniška ir jos nebūtų perteklius“, – žurnalistams sakė S. Gentvilas.

„Yra noras, kad tai nepriklausytų nuo politinių partijų, prezidentas lyderiautų šiame procese. Tikslas jį baigti iki metų vidurio“, – teigė jis.

Ministro teigimu, nacionaliniame susitarime dėl miškų apsaugos dalyvaus ir visuomenė, ir politinės partijos, o diskusiją moderuos Aplinkos ministerija.