„Sakyčiau, tai turbūt Prancūzijos pasiuntinys santykiams su Rusija, o ne visos ES, nes tam, kad būtų paskirtas ES pasiuntinys, reikia visų ES vadovų pritarimo“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Apie naujo pasiuntinio skyrimą praėjusį penktadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“. Šias pareigas eis buvęs Prancūzijos ambasadorius JAV Pierre'as Vimont'as (Pjeras Vimonas).

E. Macronas mano, kad su Rusija būtina bendradarbiauti kibernetinio saugumo ir gynybos srityse, nurodė agentūra.

Sakyčiau, tai turbūt Prancūzijos pasiuntinys santykiams su Rusija, o ne visos ES, nes tam, kad būtų paskirtas ES pasiuntinys, reikia visų ES vadovų pritarimo.

Siekdamas aptarti bendradarbiavimo perspektyvas, prancūzų lyderis jau pasiuntė į Maskvą atstovą skaitmeninės teisės klausimais Henri Verdier (Anri Verdjė).

Anksčiau šį mėnesį E. Macronas pareiškė, kad norėtų pagerinti santykius su Rusija.

A. Skaisgirytė sakė, kad kalbėtis su Rusija prasmės yra tik keliant tikslą, „kad Rusija sugrįžtų į tarptautinės teisės kelią, kad atitrauktų kariuomenes iš okupuotų teritorijų, iš aneksuotų teritorijų“.

„Jeigu kalbėtis tik dėl to, kad būtų galima rusams parduoti daugiau savo prekių, bet tarptautines taisykles toliau nustatytų tik rusai, tai šitoks kelias yra neperspektyvus“, – teigė diplomatė.

Rusijos dalyvavimui turėtų subręsti sąlygos

A. Skaisgirytės teigimu, penktadienį vykusi 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidojimo ceremonija buvo gera proga susitikti istoriškai artimoms kaimyninėms šalims.

Vis dėlto, A. Skaisgirytės teigimu, Rusijos valdžios atstovai nebuvo kviesti į ceremoniją, nes tam, pasak jos, dar nesubrendo sąlygos.

„Geopolitinis laidotuvių aspektas yra tai, kad šiose laidotuvėse susivienijo tos tautos, kurios anuomet sudarė Žečpospolitą. (...) Visos šitos tautos, kurios iš esmės dalyvavo sukilime, ir vėl buvo kartu Vilniaus Katedroje“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

Geopolitinis laidotuvių aspektas yra tai, kad šiose laidotuvėse susivienijo tos tautos, kurios anuomet sudarė Žečpospolitą.

Paklausta, kodėl sukilimo dalyvių laidojimo ceremonijoje nedalyvavo valdžios atstovai iš Maskvos, A. Skaisgirytė atsakė, kad dabar, kai Ukrainoje vyksta karas, nėra tinkamas laikas kviesti Kremliaus atstovus į tokią ceremoniją.

„Tam turi natūraliai subręsti sąlygos. Šiandien, kai vyksta karas Ukrainoje, turbūt dar tų sąlygų nėra“, – pridūrė A. Skaisgirytė.

Vilniuje penktadienį vykusioje 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidojimo ceremonijoje kalbėjo Lietuvos ir kaimyninių šalių vadovai: Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenka, Lietuvos prezidentas G. Nausėda. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Ukrainos ir Latvijos valdžios atstovai.

Remiame pilietinės visuomenės Baltarusijoje kūrimą

Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai pareiškus, kad Baltarusijos opozicija yra finansuojama per Lietuvą, prezidento G.  Nausėdos vyriausioji patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė A. Skaisgirytė pabrėžia, kad vienas iš Lietuvos užsienio politikos tikslų – parama Baltarusijos pilietinei visuomenei.

Dialogas su Baltarusija, pasak jos, draugiškai buvo vykdomas ir penktadienį vykusioje 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidojimo ceremonijoje.

„Manome, kad reikėtų kelių linijų laikytis: viena, tai kalbėtis su Baltarusijos valdžia, kas ir buvo daroma. Taip pat ir laidotuvių metu buvo kalbamasi su Baltarusijos vicepremjeru, kuris, beje, atvažiavo pilnas gerų ketinimų, draugiškas, kalbėjo apie galimus bendradarbiavimo kelius. Kita linija yra tai, kad Lietuva remia pilietinės visuomenės Baltarusijoje kūrimą“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė. Kaip tokios paramos pavyzdį įvardijusi Europos humanitarinio universiteto persikėlimą iš Baltarusijos į Lietuvą.

„Suprantame, kad investicija į tuos jaunus baltarusius, į jų protus, į jų demokratijos pažinimą nenueis veltui ir ateityje atsipirks“, – aiškino G. Nausėdos patarėja.

Baltarusijos vadovas A. Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad baltarusių opozicija yra finansuojama Vokietijos ir JAV, kurių pinigai opozicijos atstovams Baltarusijoje nukreipiami per Lietuvą ir Lenkiją.