„Skambus akordas kadencijų pabaigoje su paskutiniu aukščiausio lygio vizitu nuvykti į Lenkiją. Dažniausiai žiūrima, kur išrinktas prezidentas vyksta pirmojo vizito, bet ne ką mažiau yra svarbus ir paskutinis vizitas. O prezidentės paskutinis aukščiausio lygio vizitas į Varšuvą, į Lenkiją, iš tikrųjų parodo, kad dabar mūsų santykiai su Lenkija yra labai geri, kad turime bendrus interesus. Tą ir įrodo vizito metu pasirašyti susitarimai saugumo srityje bei priimta bendra deklaracija“, - „Žinių radijui“ sakė prezidentės patarėjas užsienio politikai Nerijus Aleksiejūnas.

O prezidentės paskutinis aukščiausio lygio vizitas į Varšuvą, į Lenkiją, iš tikrųjų parodo, kad dabar mūsų santykiai su Lenkija yra labai geri, kad turime bendrus interesus.

D. Grybauskaitės patarėjas teigė, kad pastarąją savaitę dviejų dienų vizitas Lenkijoje vyko puikioje atmosferoje. Pasak jo, šalies vadovė susitikimų metu kalbėjo lenkiškai, angliškai, lietuviškai - iš viso keturiomis kalbomis. N. Aleksiejūnas užsiminė, kad susitikimų su Lenkijos vadovais metu D. Grybauskaitė rusų kalba dalinosi bendravimo su Rusijos lyderiais įspūdžiais.

„Vienas pasakojimas buvo rusų kalba, kurią lenkai puikiai suprato. Tai buvo apie tam tikrus prezidentės buvusius susitikimus su mūsų Rytų šalies atstovais“, - teigė N. Aleksiejūnas.

Pastarąją savaitę kadenciją baigianti prezidentė D. Grybauskaitė su paskutiniu savo valstybiniu vizitu lankėsi Lenkijoje.

Vykusio valstybinio vizito metu abu prezidentai gyrė kaip niekada glaudžiais santykiais ir tvirtino nematantys jokių skirtumų kalbant apie geopolitinius iššūkius.

Dalyvaujant prezidentams pasirašyti dvišaliai susitarimai dėl Lietuvos „Geležinio vilko“ brigados ir Lenkijos 15-osios brigados afiliacijos su tarptautiniu Šiaurės Rytų divizijos štabu Elblonge ir dėl saugaus ryšio, skirto keistis radarų duomenimis, sukūrimo.

Minėdami Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį prezidentai taip pat priėmė deklaraciją dėl Lietuvos ir Lenkijos partnerystės saugumo srityje stiprinimo.

Vizito metu Lietuvos ir Lenkijos prezidentai apsikeitė aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais. Lenkijos vadovui įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine. Lietuvos prezidentei skirtas Baltojo erelio ordinas.

D. Grybauskaitė savo prezidentavimo metu susilaukė nemažai kritikos dėl tarp kaimyninių Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų tvyrojusio šaltuko. Tačiau pastaraisiais metais atmosfera tarp valstybių vadovų keitėsi. Nors per D. Grybauskaitės prezidentavimo dešimtmetį tai buvo tik antrasis valstybinis vizitas Lenkijoje, Prezidentūros teigimu, per dvi prezidentės kadencijas įvyko apie 20 Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimų.

Ragina nesiblaškyti ieškant naujų bendravimo formatų

N. Aleksiejūnas ragina nesiblaškyti ieškant naujų formatų bendravimui su Lenkija.

D. Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas taip reaguoja į Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio žinią iš Varšuvos, jog Lenkijos Seimo vadovai kviečia Lietuvą bendradarbiauti Višegrado, Veimaro grupių formatuose.

„Mūsų formatai bendradarbiavimo yra nusistovėję ir nereikėtų blaškytis: turime Baltijos šalių bendradarbiavimo formatus, turime Baltijos-Šiaurės šalių šešetuko, aštuntuko susitikimus (...), tad yra egzistuojantys formatai, kurie pasiteisino ir nereikėtų per daug blaškytis“, – Žinių radijui antradienį sakė N. Aleksiejūnas.

Patarėjas sutinka, kad minimas bendradarbiavimas galėtų vykti parlamentiniu lygmeniu.

Lenkijoje viešintis V. Pranckietis BNS pirmadienį tvirtino sulaukęs Lenkijos Seimo ir Senato vadovų kvietimo bendradarbiauti Veimaro trikampio, vienijančio Lenkiją, Prancūziją, Vokietiją, formate, taip pat jungtis prie Višegrado grupės, kurią sudaro Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija, susitikimų.

Kaip BNS sakė Seimo Pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė, Veimaro grupėje Lietuva galėtų dalyvauti kai kuriuose susitikimuose, kuriuose būtų aptariamas kibernetinis saugumas, Višegrado formate – diskutuoti apie saugumo užtikrinimą regione, ypač Suvalkų koridoriaus klausimu.

Pavardžių rašybos klausimą turime spręsti

N. Aleksiejūnas sako, kad Lietuvoje pavardžių rašymas originalo kalba nėra tik lenkų problema. Šią problemą esą reikia spręsti.

Praeitą savaitę Lenkijoje vykusiame prezidentų susitikime Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pabrėžė, kad Lenkija laukia, kol Lietuvos parlamentas įstatymu įteisins lenkų kilmės Lietuvos piliečių pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymą lenkiškais rašmenimis.

„Dabar kalbame racionaliais argumentais ir ieškome bendrai sprendimų. Prezidentės pozicija, manau, buvo irgi išsakyta, kad šis klausimas nėra tik Lietuvos lenkų klausimas, tai yra visų Lietuvos piliečių klausimas, ir vienaip ar kitaip šį klausimą, aišku, reikia spręsti. Nes šiuolaikiniame pasaulyje matome įvairių pavardžių variantų, kai vedybų metu gaunamos naujos pavardės. Iš tikrųjų tai yra visų Lietuvos piliečių klausimas“, - antradienį „Žinių radijui“ sakė N. Aleksiejūnas.

Pasak jo, Seime šiuo metu yra užregistruoti trys su asmenvardžių rašyba susiję įstatymų projektai.

Dėl originalios asmenvardžių rašybos Lietuvoje diskusijos vyksta jau daug metų. Yra siūlymų leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, taip pat siūloma vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenimis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Sankcijos Rusijai – bendro veikimo rezultatas

N. Aleksiejūnas teigia, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendro veikimo rezultatas yra tai, kad pavyko pasiekti politinį susitarimą dėl papildomų sankcijų Rusijai.

„Tikrai vieninga, ir manau, čia bendro veikimo rezultatas, kad ES lygiu pavyko pasiekti politinį sutarimą, kad bus papildomų sankcijų Rusijai dėl įvykių Kerčėje. Iki tol nebuvo stipresnės Europos Sąjungos reakcijos į tai, kas įvyko. Tai čia mūsų bendro darbo rezultatas, kad sankcijos bus priimtos“, - „Žinių radijui“ sakė N. Aleksiejūnas. Patarėjo teigimu, sankcijos ir tai, kad trys šalys demonstruoja vienybę, yra stiprus signalas Rusijai.

„Manau, kad Rusijai stiprus signalas buvo pats faktas - trijų prezidentų susitikimas Liubline ir pademonstravimas vienybės“, - kalbėjo N. Aleksiejūnas.

D. Grybauskaitė po penktadienį Liubline vykusio trišalio susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka teigė, kad, jeigu Rusija ir toliau vykdys agresyvią politiką Kerčės sąsiauryje, ji siūlys įvesti papildomų sankcijų Maskvai.

,,Jeigu įvykiai klostysis ir toliau blogai, ir Rusija neis į jokias kalbas, toliau vykdys agresyvią politiką visoje Ukrainoje ir Kerčės pusiasalyje, be jokios abejonės, siūlysime papildomų sankcijų“, - Liubline žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad Europos Sąjunga ketina naujomis sankcijomis reaguoti į paaštrėjusį Ukrainos konfliktą.

ES užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini prieš savaitę po ministrų susitikimo Briuselyje patvirtino, kad pasiektas politinis susitarimas šiuo klausimu.

ES planas numato išplėsti sąrašą asmenų, kuriems bus uždrausta atvykti į ES ir bus įšaldytas čia esantis jų turtas. Formalų sprendimą dėl sankcijų įgyvendinimo po teisinės patikros priims ES Ministrų Taryba.