Pasak jos, Seimo patvirtintos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis iki 1,5 tūkst. ha ribojamas galimas įsigyti miškų plotas, yra kartu ir graudus, ir juokingas bei neatliepiantis siekių, deklaruotų įstatymo akte.

„Šis įstatymo projektas ir šis nustatytas ribojimas man yra graudus ir kartu juokingas, nes toks vaizdas, kad buvo sukurtas baubas, tas baubas buvo pavadintas jūsų minėtos valstybės vardu (Švedijos. - ELTA) ir tada su tuo baubu nuspręsta kovoti“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė J. Šovienė, pabrėždama, kad priimtas teisės aktas bus naudingas tiems, kurie šiuo metu turi įsigiję didžiausius miškų plotus.

„Yra kelios įmonės, kurios turi keliasdešimt tūkstančių hektarų, o visiems kitiems dabar bus galima įsigyti ne daugiau kaip pusantro tūkstančio hektarų. Tai čia kam dabar nustatytos palankesnės sąlygos? Ar tiems, kurie jau yra prisipirkę, ar tiems, kurie jau nebegalės nusipirkti?“, – retoriškai klausė prezidento patarėja.

„Įstatymo projektu ir jo aiškinamajame rašte aiškiai yra įvardinama, kad siekiama saugoti mišką, saugoti miško bioįvairovę, aplinkosauginiai reikalavimai ir t.t. Tai ar nuosavybės ribojimu įmanoma pasiekti šių tikslų?“ – stebėjosi J. Šovienė.

Komentuodama viešojoje erdvėje reflektuotą faktą, kad į Prezidentūrą dėl šio įstatymo kreipėsi Švedijos ambasada, J. Šovienė teigė, kad tai, kaip šis faktas buvo nušviečiamas, nėra tikslu. Pasak jos, siųstos žinutės, esą siekta paveikti prezidento nuomonę atsirado patarėjo pasisakymą ištraukus iš konteksto, 

Šis įstatymo projektas ir šis nustatytas ribojimas man yra graudus ir kartu juokingas, nes toks vaizdas, kad buvo sukurtas baubas ir tada su tuo baubu nuspręsta kovoti.

„Faktas buvo ištrauktas iš konteksto. Svarstant veto, kiekvienu konkrečiu atveju buvo atliekamas tam tikras mini tyrimas, susipažinta su visomis išvadomis. Ir STT išvada buvo neigiama, Konkurencijos tarybos išvada buvo neigiama, Europos teisės departamento išvada buvo neigiama, Seimo teisės departamentas taip pat teikė pastabas dėl šios išvados... buvo susitikta su asociacijomis (...) Todėl sakyti, kad kažkas paskambino ir dėl to paskambinimo atsirado vienas ar kitas sprendimas... Aš kategoriškai tokį dalyką neigiu, nes nė vienai interesų grupei nėra tarnaujama ar bus tarnaujama“, – pabrėžė ji, pridurdama, kad atmesdamas prezidento veto Seimas paskubėjo.

„Buvo paskubėta, tai tam tikra kova su tam tikrais baubais, kurie iš tikrųjų neegzistuoja... nepakankamai įsigilinta tiek į išsakytas veto pastabas, tiek į esamą situaciją, pasirinktas netinkamas sprendimas“, – apibendrino J. Šovienė. 

Seimas rugpjūčio 22 d. atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto ir patvirtino jau anksčiau Seime priimtas Miškų įstatymo pataisas, kuriomis iki 1,5 tūkst. ha ribojamas galimas įsigyti miškų plotas. Už veto atmetimą balsavo 90 Seimo narių, prieš – 8.

ELTA primena, kad pernai lapkritį pranešta, kad Švedijos baldų gamybos kompanijos „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašė „Verslo žinios“. Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško.

Neleis, kad įstatymai tarnautų siauroms interesų grupėms

J. Šovienė sako, kad pagrindinė gairė, kuria šalies vadovas vadovausis vertindamas Seime leidžiamus teisės aktus, yra siekis neleisti, kad įstatymai  tarnautų siauroms interesų grupėms.

„Pirmiausia teisės aktai neturi būti skirti tenkinti tam tikrų siaurų interesų grupių poreikių. Ir šis vertybinis požiūris atsispindėjo visuose be išimties prezidento veto. Kitas svarbus dalykas, kad kiekvienam teisės akto projektui turėtų būti atliekamas poveikio vertinimas – kokį poveikį tas teisės aktas, akto projektas, tapęs teisės aktu, padarys visuomenei“, – „Žinių radijui“ sakė J. Šovienė.

G. Nausėdos patarėja kartu pabrėžė, kad Prezidentūra skeptiškai žvelgianti į įstatymų projektus, reglamentuojančius naujus ribojimus.

Komentuodama prezidento jau pareikštus keturis veto, J. Šovienė užsiminė, kad pagrindinė tokios prezidento pozicijos priežastis - Seimo priimti ir prezidento vetuoti įstatymai skirti siauroms interesų grupėms.

„Dėl to juos buvo nuspręsta vetuoti“, – pabrėžė ji, pridurdama, kad rudens sesijoje Prezidentūra tikisi glaudesnio bendradarbiavimo su parlamentu.

„Veto nėra išeitis iš padėties, norėtųsi, kad bendradarbiaujant ir dirbant kartu prie tokios stadijos nebūtų prieita, ir tą mes darysime prasidėjus rudens sesijai“, – apibendrino prezidento patarėja.

Eidamas šalies vadovo pareigas G. Nausėda jau vetavo keturis Seimo priimtus įstatymus.